Tupolev Tu-2

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tu-2
Tupolev Tu-2
Tipas lengvasis bombonešis
NATO kodas Bat
Kūrėjas Andrejus Tupolevas
Gamybos metai 1941–1952
Pirmas skrydis 1941 m. sausio 29 d.
Pradėtas naudoti 1941 m. liepos 27 d.
Baigtas naudoti 1982 m.
Būsena Nenaudojamas
Pagaminta vnt. 2540

Tupolev Tu-2 (NATO kodas – Bat (liet. šikšnosparnis)[1]) – Antrojo pasaulinio karo metu Sovietų Sąjungoje sukurtas dvimotoris propelerinis lengvasis bombonešis, skirtas veikti fronto linijoje šviesiu paros metu. Kaip ir vokiškas oponentas Ju-88, jis galėjo pikiruoti. Tokios savybės leido jam būti vienam svarbiausių Raudonosios armijos puolimo įrankių, naudotu visose sferose: tiek kaip bombonešį, torpednešį ar žvalgybos lėktuvą.

Lėktuvo kūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1937 m. Andrejus Tupolevas pradėjo lėktuvo projektavimo darbus, jiems suteiktas kodinis pavadinimas buvo „Samaliot 103“. Jo trisparnius propelerius suko du Mikulin AN37 V12 varikliai išvystantys po 1400 arklio galių. Prototipas galėjo pakilti iki 10 km aukščio, pasiekti 635 km/h greitį, nuskristi 2500 km atstumą.[2]

Egzistuoja nuomonė, kad Tu-2 pagriundu buvo nerealizuoto vokiško bombonešio Junkers Ju 85 modifikacija „A".[3] Šią versiją papildo faktas, kad nuo 1937 m. spalio 21 d. A. Tupolevas buvo kalinamas,[4] dirbo NKVD sistemos „šaraškoje“ – atskirame konstruktorių biure Nr. 103 (iš čia ir orlaivio prototipo pavadinimas).[5]

Vėlesniems bandymams buvo sukurtos specialios platformos ANT-58, ANT-59 ir ANT-60.

Lėktuvo gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tu-2S Kinijos aviacijos muziejuje

Orlaivio gamybą buvo numatyta vykdyti Kazanės aviacios gamykloje (Gamykla Nr. 22). 1941 m. spėta surinkti vienintelė Tu-2. 1941 m. pabaigoje visi sovietiniai aviacijos specialistai buvo evakuoti iš europinės SSRS dalies į Omską, šio miesto gamykloje Nr. 166 buvo pradėti serijiniu būdu gaminti pirmieji Tu-2. Iki 1942 m. kovo mėnesio buvo pagaminta 80 lėktuvų. Po to gamyba buvo sustabdyta, nes karui trūko kovos lėktuvų, o Tupolevo projektavimo biuro įranga buvo išsikraustyta į Kazanę, gamyklą Nr. 129.[6]

1943 m. pradėtai gaminti Tu-2 versijai buvo nuspręsta naudoti modernesnį oru aušinamą 14 cilindrų žvaigždinį vidaus degimo variklį AŠ-82, išvystydavusį 1850 AG.[7] Išbandymui buvo sukurtas ANT-69 prototipas, pagal pastarąjį buvo pastatyti daugiau kaip 2000 bombonešių.

Karo metais pagaminta apie 800 šio modelio bombonešių, į frontą pateko apie 750.

Tu 2 gamyba[8]
Modelis Gamintojas 1941 1942 1943 1944 1945 1946 1947 1948 1949 1950 1951 1952 Viso
Тu-2 Nr. 23 (Maskva) 16 378 689 188 244 259 2 1776
Nr. 166 (Omskas) 1* 79 1 2 48 62 110 303
Nr. 39 (Irkutskas) 5 48 161 4 218
Nr. 82 (Maskva) 19 6 25
Тu-2R(Тu-6) № 23 (Maskva) 20 1 13 50 84
Тu-2U 33 23 78 134
Viso 1* 79 17 378 742 214 388 419 273 4 19 6 2540
Gamyba 1945 m.
Ketvirtis I II III IV Viso
Тu-2 189 250 177 126 742

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tu-2 Rusijoje, Monino muziejuje

Tu-2 – vidursparnis monoplanas su „H“ raidės formos dvisparne uodega, elipsės formos „sparnais“. Važiuoklė buvo išleidžiama. Lėktuvo įprastinis dažymas-maskavimas susidėjo iš matinių spalvų melsvos apačios ir juodai žaliu marginimu nudažytos viršutinės korpuso dalies.[9]

Lėktuvo ekipažą sudarė keturi žmonės: pilotas ir už jo įsitaisęs šturmanas. Už jų šonuose buvo radistas ir taikytojas, kurie taip pat turėjo padėti gintis jei lėktuvą užpultu. Tam jie turėjo įtaisytus tris 12,7 mm UB kulkosvaidžius su 250 kulkų kiekviename. Bombonešyje buvo ir dvi stacionarios 20 mm ShVAK patrankos su 200 užtaisų kiekviename vamzdyje.

Lėktuvo viduje įmontuotoje talpykloje buvo galima gabenti iki tonos bombų, dar po toną – po kiekvienu sparnu pakabinamose vietose. Dėl didelės lėktuvo galios pertekliaus, buvo gabenami ir didesni bombų kiekiai.

Operacijų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Versijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Samaliot 103“ (ANT-58)
1941 m. bandomasis trivietis modelis.
„Samaliot 103U“ (ANT-59)
Keturvietė versija.
„Samaliot 103V“ (ANT-60)
Toks pat kaip ir ANT-59, bet su ASh-82 varikliu.
ANT-62T
Pagal Tu-2D versiją sukurtas torpedų nešėjo prototipas.
ANT-63 (SDB)
Didelio greičio šviesiu paros metu pritaikyto veikti protipas.
ANT-64
Ilgo nuotolio keturmotorio Tu-2 prototipas, vėliau tapęs Tu-10
ANT-66
Keleivių gabenimui skirtas modelis pagal ANT-64.
ANT-67
Penkiavietis 1946 prototipas varomas ACh-30 dyzelinių variklių.
Tu-1 (ANT-63P)
Trivietis naktinio veikimo lėktuvo prototipas.
Tu-2
Tu-2D (ANT-62)
Ilgo veikimo nuotolio versija pasirodžiusi 1944 m.
Tu-2DB (ANT-65)
Dideliame aukštyje atpažinėjo vaidmenį skirtas atlikti modelis.
Tu-2F
Fotografavimo-atpažinimo versija.
Tu-2G
Didelia greičio krovininės konfigūracijos versija.
Tu-2K
Tik 2 tokie buvo pastatyti, skirti išbandyti katapultacines kėdes.
Tu-2LL
Versija „skraidanti laboratorija“.
Tu-2M (ANT-61M)
versija su ASh-83 varikliais.
Tu-2N
Versija išbandyti reaktyvinius variklius Rolls-Royce Nene.
Tu-2 Paravan
Du pagaminti lėktuvai, kurie turėjo dideliame aukštyje pasiimti oro balionus.
Tu-2R
Oro atpažinimo versija.
Tu-2RShR
Prototipas turėjęs įmontuotą 57 mm patranką.
Tu-2S (ANT-61)
SU Shvetsov ASh-82FN varikliu, 1943 m.
Tu-2S RLS PNB-4
Naktinio lėktuvo versija su Gneiss 5 (Гнейс 5) radaru. Ginkluota dviem NS-45 aviacinėmis patrankomis. 1943 m. versija.
Tu-2T
1945 m. bandyta torpedų gabenimo versija.
Tu-2U
treniruočių lėktuvas.
Tu-2/104
Visaorio lėktuvo prototipas.
Tu-6
Atpažinimo bombonešio prototipas, 1946 m.
Tu-8 (ANT-69)
Ilgo nuotolio bombonešis Tu-2D pagrindu, 1947 m.
Tu-10 (ANT-68)
Trumpai naudoto didelio aukščio atpažinimo lėktuvo versija, 1943 m.
Tu-12
Vidutinio nuotolio reaktyvinio bombonešio prototipas 1947 m.
UTB
Treniruočių lėktuvo versija su Shvetsov ASh-21 varikliais, sukurtas Suchoj konstruktorių biuro 1946 m.

Šalys naudotojos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tu-2 šalys naudotojos
Antrojo pasaulinio karo metu
  • Sovietų Sąjunga TSRS karinės oro pajėgos
Po karo
  • Bulgarija Bulgarijos karinės oro pajėgos
  • Indonezija Indonezijos karinės oro pajėgos
  • Kinijos LR Kinijos karinės oro pajėgos
  • Lenkija Lenkijos karinės oro pajėgos
  • Rumunija Rumunijos karinės oro pajėgos
  • Sovietų Sąjunga TSRS karinės oro pajėgos
  • Vengrija Vengrijos karinės oro pajėgos
  • Šiaurės Korėja Šiaurės Korėjos karinės oro pajėgos

Specifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tu-2s[11]

Tipas
Ekipažas 4
Keleivinės vietos
Ilgis 13,80 m
Aukštis 4,55 m
Sparnų ilgis 18,86 m
Sparnų tipas Tiesūs
Sparnų kampas
Sparnų plotas 48,80 m²
Tuščioji masė 7474 kg
Pilnoji masė 11 360 kg
Maksimali masė
Variklis (-iai) 2 stūmuokliniai AŠ-82FNV
Traukos jėga
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis 550 km/h
Mach
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis 9500 m
Skrydžio nuotolis 1400 km
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis
Kuro atsargos
krydžio trukmė


Ginkluotė

  • Dvi 20 mm patrankos
  • Trys 12,7 mm kulkosvaidžiai
  • Iki 4000 kg bombų

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.militaryfactory.com/aircraft/detail.asp?aircraft_id=1010
  2. http://www.airvectors.net/avtu2.html
  3. Ту-2 – копия Ju-88? Лучший? Советский?, hackmyth, youtube.com.
  4. Žr. ТУПОЛЕВ АНДРЕЙ НИКОЛАЕВИЧ, НИПЦ «Мемориал».
  5. Викторов Б. А. «И поставил свою подпись…». // «Военно-исторический журнал». – 1989. – № 4. – С. 45—31.
  6. http://www.aviapress.com/viewonekit.htm?OTH-079 Archyvuota kopija 2016-07-09 iš Wayback Machine projekto.
  7. http://russian.warbirdsresourcegroup.org/tu2.html
  8. История отечественной авиапромышленности. Серийное самолетостроение, 1910–2010 гг. / Под общ. ред. Д.А. Соболева. – М.: Русское авиационное общество (РУСАВИА), 2011. – ISBN 978-5-900078-66-3.
  9. http://mig3.sovietwarplanes.com/tu-2/tu-2camo/tu-2camo.htm Archyvuota kopija 2016-06-29 iš Wayback Machine projekto.
  10. http://www.tupolev.ru/en/aircrafts/ant-58_(tu-2) Archyvuota kopija 2016-03-28 iš Wayback Machine projekto.
  11. http://www.aviastar.org/air/russia/tu-2.php


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.