Tupolev Tu-2

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tu-2
Tupolev Tu-2
Tipas lengvasis bombonešis
Kūrėjas Andrejus Tupolevas
Pirmas skrydis 1941 m. sausio 29 d.
Pradėtas naudoti 1941 m. liepos 27 d.
Baigtas naudoti 1982 m.
Būsena Nenaudojamas
Pagaminta vnt. 2257
Tu-2s Kinijos aviacijos muziejuje
Tu-2 Rusijoje, Monino muziejuje

Tupolev Tu-2 (NATO kodas – Bat (liet. šikšnosparnis)[1]) buvo Antrojo pasaulinio karo metu Sovietų Sąjungoje sukurtas dvimotoris propelerinis lengvasis bombonešis, skirtas veikti fronto linijoje šviesiu paros metu. Kaip ir vokiškas oponentas Ju-88 jis galėjo pikiruoti. Tokios savybės leido jam būti vienam svarbiausių Raudonosios armijos puolimo įrankių, naudotu visose sferose: tiek kaip bombonešį, torpednešį ar žvalgybos lėktuvą.

Lėktuvo sukūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1937 m. Andrejus Tupolevas pradėjo lėktuvo projektavimo darbus, jiems suteiktas kodinis pavadinimas buvo "Samaliot 103". Jo trisparnius propelerius suko du Mikulin AN37 V12 varikliai išvystantys po 1400 arklio galių. Prototipas galėjo pakilti iki 10 km aukščio, pasiekti 635 km/h greitį, nuskristi 2500 km atstumą.[2]

Vėlesniems bandymams buvo sukurtos specialios platformos ANT-58, ANT-59 ir ANT-60.

1941 m. pabaigoje visi aviacijos specialistai buvo evakuoti į Omską, šio miesto gamykloje Nr. 166 buvo pradėti masiškai gaminti pirmieji Tu-2. Iki 1942 m. kovo mėnesio buvo pagaminta 80 lėktuvų. Po to gamyba buvo sustabdyta, nes karui trūko kovos lėktuvų, o Tupolevo projektavimo biuro įranga buvo išsikraustyta į Kazanę, gamyklą Nr. 129.[3] 1943 m. išleistai Tu-2 versijai buvo nuspręsta naudoti modernesnį oru aušinamą 14 cilindrų vidaus degimo variklį AŠ-82, išvystydavusį 1850 AG.[4] Išbandymui buvo sukurtas ANT-69 prototipas, pagal pastarąjį buvo pastatyti daugiau kaip 2000 bombonešių.

Dizainas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monoplanas turėjo H formos dvisparnę uodegą su elipsės formos „sparnais“. Važiuoklė buvo išleidžiama. Lėktuvo įprastinis dažymas-maskavimas susidėjo iš matinių spalvų melsvos apačios ir juodai žaliu marginimu nudažytos viršutinės korpuso dalies.[5]

Lėktuvo ekipažą sudarė keturi žmonės: pilotas ir už jo įsitaisęs navigatorius. Už jų šonuose buvo radistas ir taikytojas, kurie taip pat turėjo padėti gintis jei lėktuvą užpultu. Tam jie turėjo įtaisytus tris 12,7 mm UB kulkosvaidžius su 250 kulkų kiekviename. Bombonešyje buvo ir dvi stacionarios 20 mm ShVAK patrankos su 200 užtaisų kiekviename vamzdyje.

Lėktuvo viduje įmontuotoje talpykloje buvo galima gabenti iki tonos bombų, dar po toną - po kiekvienu sparnu pakabinamose vietose. Dėl didelės lėktuvo galios pertekliaus, buvo gabenami ir didesni bombų kiekiai.

Operacijų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Versijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Samaliot 103“ (ANT-58)
1941 m. bandomasis trivietis modelis.
„Samaliot 103U“ (ANT-59)
Keturvietė versija.
„Samaliot 103V“ (ANT-60)
Toks pat kaip ir ANT-59, bet su ASh-82 varikliu.
ANT-62T
Pagal Tu-2D versiją sukurtas torpedų nešėjo prototipas.
ANT-63 (SDB)
Didelio greičio šviesiu paros metu pritaikyto veikti protipas.
ANT-64
Ilgo nuotolio keturmotorio Tu-2 prototipas, vėliau tapęs Tu-10
ANT-66
Keleivių gabenimui skirtas modelis pagal ANT-64.
ANT-67
Penkiavietis 1946 prototipas varomas ACh-30 dyzelinių variklių.
Tu-1 (ANT-63P)
Trivietis naktinio veikimo lėktuvo prototipas.
Tu-2
Tu-2D (ANT-62)
Ilgo veikimo nuotolio versija pasirodžiusi 1944 m.
Tu-2DB (ANT-65)
Dideliame aukštyje atpažinėjo vaidmenį skirtas atlikti modelis.
Tu-2F
Fotografavimo-atpažinimo versija.
Tu-2G
Didelia greičio krovininės konfigūracijos versija.
Tu-2K
Tik 2 tokie buvo pastatyti, skirti išbandyti katapultacines kėdes.
Tu-2LL
Versija „skraidanti laboratorija“.
Tu-2M (ANT-61M)
versija su ASh-83 varikliais.
Tu-2N
Versija išbandyti reaktyvinius variklius Rolls-Royce Nene.
Tu-2 Paravan
Du pagaminti lėktuvai, kurie turėjo dideliame aukštyje pasiimti oro balionus.
Tu-2R
Oro atpažinimo versija.
Tu-2RShR
Prototipas turėjęs įmontuotą 57 mm patranką.
Tu-2S (ANT-61)
SU Shvetsov ASh-82FN varikliu, 1943 m.
Tu-2S RLS PNB-4
Naktinio lėktuvo versija su Gneiss 5 (Гнейс 5) radaru. Ginkluota dviem NS-45 aviacinėmis patrankomis. 1943 m. versija.
Tu-2T
1945 m. bandyta torpedų gabenimo versija.
Tu-2U
treniruočių lėktuvas.
Tu-2/104
Visaorio lėktuvo prototipas.
Tu-6
Atpažinimo bombonešio prototipas, 1946 m.
Tu-8 (ANT-69)
Ilgo nuotolio bombonešis Tu-2D pagrindu, 1947 m.
Tu-10 (ANT-68)
Trumpai naudoto didelio aukščio atpažinimo lėktuvo versija, 1943 m.
Tu-12
Vidutinio nuotolio reaktyvinio bombonešio prototipas 1947 m.
UTB
Treniruočių lėktuvo versija su Shvetsov ASh-21 varikliais, sukurtas Suchoj konstruktorių biuro 1946 m.

Šalys naudotojos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tu-2 šalys naudotojos
Antrojo pasaulinio karo metu
  • Tarybų Sąjunga TSRS oro pajėgos
Po karo
  • Bulgarija Bulgarijos oro pajėgos
  • Indonezija Indonezijos oro pajėgos
  • Kinijos LR Kinijos oro pajėgos
  • Lenkija Lenkijos oro pajėgos
  • Rumunija Rumunijos oro pajėgos
  • Tarybų Sąjunga TSRS oro pajėgos
  • Vengrija Vengrijos oro pajėgos
  • Šiaurės Korėja Šiaurės Korėjos oro pajėgos

Specifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tu-2s[7]

Tipas
Ekipažas 4
Keleivinės vietos
Ilgis 13,80 m
Aukštis 4,55 m
Sparnų ilgis 18,86 m
Sparnų tipas Tiesūs
Sparnų kampas
Sparnų plotas 48,80 m²
Tuščioji masė 7474 kg
Pilnoji masė 11 360 kg
Maksimali masė
Variklis (-iai) 2 stūmuokliniai AŠ-82FNV
Traukos jėga
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis 550 km/h
Mach
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis 9500 m
Skrydžio nuotolis 1400 km
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis
Kuro atsargos
krydžio trukmė


Ginkluotė

  • Dvi 20 mm patrankos
  • Trys 12,7 mm kulkosvaidžiai
  • Iki 4000 kg bombų

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.