Priešlaivinė raketa

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Priešlaivinės raketos Boeing AGM-84 Harpoon ant Mk 11 leidimo įrenginio (JAV)

Priešlaivinė raketa (angl. anti-ship missile; rus. противокорабельная ракета) – valdoma raketa, skirta atakuoti antvandeninius laivus jūroje. Dauguma priešlaivinių raketų skrenda palei vandenį (5-50 m aukštyje). Kai kurių priešlaivinių raketų greitis viršija garso greitį, greičiausia tarp jų yra jau keletą kartų sėkmingai išbandyta Rusijos raketa Cirkon su maksimaliu greičiu 8M.

Daugelis priešlaivinių raketų naudoja inercinio ir radiolokacinio valdymo kombinaciją. Dalis tokių raketų naudoja ir infraraudonąsias taikymosi sistemas, naudojančias šilumines laivų žymes. Kai kurios šiuolaikinės raketos dar gali naudoti ir valdymą radijo komandomis. Tokį valdymą naudojo pirmosios priešlaivinės raketos, sukurtos hitlerinėje Vokietijoje ir panaudotos 1943–1944 m. Viduržemio jūros karo teatre. Tokiomis raketomis vokiečiai paskandino ar sunkiai apgadino kelis laivus, pvz., kreiserį USS „Savannah“.
Dalis priešlaivinių raketų naudoja televizines taikymosi sistemas. Tokios raketos valdymo sistema turi laivo taikinio vaizdą ir, priartėjus iki tiesioginio matomumo nuotolio, lygindama jį su TV kameros gaunamu vaizdu, nuveda raketą į taikinį.

Priešlaivinės raketos yra priešlaivinių raketinių kompleksų šaudmuo. Kompleksus be raketų sudaro leidimo įrenginys ir valdymo sistema, įrengti laive, orlaivyje, antžeminėje mašinoje ar įtvirtintoje pozicijoje. Priešlaivinės raketos leidžiamos iš antvandeninių ir povandeninių laivų, bombonešių ir naikintuvų, sraigtasparnių, stacionariųjų ir judriųjų kranto baterijų.
Pagal tai, kur įrengtas leidžiamasis įrenginys, priešlaivinės raketos priskiriamos tipams laivas-laivas, oras-laivas ir kt.

Pagrindinės raketos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Norvegija: Rb 12 Penguin
TSRS (Rusija): P-15 Termit, P-270 Moskit, P-70 Ametist, P-120 Malachit, P-500 Bazalt, P-700 Granit, P-800 Oniks (Jachont).
JAV: Boeing AGM-84 Harpoon, AGM-65 Maverick
Prancūzija: Exocet

Metai	Valstybė	Pavadinimas	Didž. nuotolis, km	Didž. greitis, M (machai)	Ilgis, m	Skersmuo, m	Startinė masė, kg	Kovinės dalies masė, kg	Taikymo tipas	Nešančioji mašina
1945	Japonija	Yokosuka MXY7 Ohka	40	0,55	6,06	0,76	2120	1200	Kamikadzė	Lėkt
1960	TSRS	P-15 Termit	80	0,95	6,5	0,76	2523	513	INS + ARL/IR	AvL, AžLĮ
1968	TSRS	P-70 Ametist	80	0,95	7	0,55	3650	1000	INS + ARL	PvL
1972	Norvegija	AGM-119 Penguin	55	0,95	3,6	0,28	370	130	IR	Lėkt, SrgSp, AvL
1975	TSRS	P-500 Bazalt	550	2,5	11,7	0,88	4800	1000	INS + ARL	AvL
1975	Prancūzija	Exocet	180	0,95	4,7	0,35	670	165	INS + ARL	Lėkt, AvL
1976	Vokietija	AS.34 Kormoran	30	0,9	4,4	0,34	660	160	INS + ARL	Lėkt
1980	Jungtinės Amerikos Valstijos	AGM-84 Harpoon	280	0,9	3,84	0,34	667	225	INS + ARL/IR	Lėkt, AvL, PvL, AžLĮ
1980	Japonija	ASM-1	65	0,9	4	0,35	600	150	INS + ARL	Lėkt, AžLĮ
1983	TSRS	P-700 Granit	625	2,5	10	0,85	4500	750	INS + ARL	AvL, PvL
1983	TSRS	P-750 Meteorit	5500	3	12,8	0,9	6380	1000	INS + ARL	Lėkt, AvL, PvL, AžLĮ
1984	TSRS	P-270 Moskit	240	2,8	9,75	0,76	4450	320	INS + ARL	Lėkt, AvL, AžLĮ
1984	Prancūzija	AS.15TT	17	0,95	2,3	0,187	100	30	INS + ARL	SrgSp, AvL, AžLĮ
1985	Švedija	RBS-15	250	0,95	4,33	0,5	800	200	INS + ARL	Lėkt, AvL, AžLĮ
1985	Jungtinė Karalystė	Sea Eagle	110	0,95	4,1	0,4	600	230	INS + ARL	Lėkt
1987	TSRS	P-1000 Vulkan	700	2,5	11,7	0,88	5800	1000	INS + ARL	AvL
1987	Italija	Marte-2	20	0,95	2,85	0,27	147	35	INS + ARL	SrgSp, AžLĮ
1993	Japonija	ASM-2	100	0,9	4	0,35	600	150	INS + IR	Lėkt, AžLĮ
1993	Rusija	Kalibr	220	3	7,3	0,533	2000	200	INS + ARL	AvL, AžLĮ, PvL
1995	Rusija	Ch-35 (rus. Х-35)	260	0,95	3,75	0,42	530	145	INS + ARL/IR	Lėkt, SrgSp, AvL, AžLĮ
1996	Taivanas	Hsiung Feng II	80	0,9	3,9	0,34	520	225	INS + ARL + IR	Lėkt, AvL
2002	Rusija	P-800 Oniks	300	2,8	8	0,7	2500	250	INS + ARL	Lėkt, AvL, AžLĮ, PvL
2006	Pietų Korėja	SSM-700K Hae Sung I	150	0,85	4,8	0,34	718		INS + ARL	AvL
2007	Norvegija	Naval Strike Missile	185	0,95	3,95	0,32	410	125	INS + IR	Lėkt, AvL, AžLĮ