Tokunošima – Vikipedija

Amami Ošima, Tokunošima, šiaurinė Okinava ir Iriomotė
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Japonija
Tipas	Gamtos
Kriterijus	x
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1574
Regionas**	Azija–Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas	2021 (nežinoma sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Tokunošima^[1] (jap. 徳之島, amami: とゥクヌシマ = Tukunushima) – Japonijos sala, kuri priklauso Amami saloms. Sala priklauso Kagošimos prefektūrai. Išsidėsčiusi pusiaukelėje tarp Kagošimos ir Okinavos. Salos plotas 247,77 km², pakrantės ilgis 80 km, aukščiausia vieta – Inokavos k. (645 m).

Tokunošimoje yra trys miesteliai: Tokunošima, Isenas ir Amagis. Saloje yra keli maži uostai ir vienas oro uostas. Gyventojų 25 tūkst. (2012 m.).

Saloje gyvena mirtinai nuodinga gyvatė habu, priešistorinis juodasis kiškis. Vietinė pramoga – unikalios bulių kautynės (Tōgyū). Vaikščiojimas po kalnus nerekomenduojamas dėl gyvačių, bet kalnų takai egzotiški. Taip pat yra urvų, kurių vienas siekia ir 2000 m gylį.

2021 m. Tokunošimos sala kartu su Amami Ošima, šiaurine Okinava ir Iriomote salomis buvo UNESCO pripažinta kaip pasaulio paveldo objektas^[2].

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Teikoku’s Complete Atlas of Japan, Teikoku-Shoin Co., Ltd., Tokyo, ISBN 4-8071-0004-1
↑ Amami-Oshima Island, Tokunoshima Island, Northern part of Okinawa Island, and Iriomote Island UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2021-07-29.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Japonijoje

Šiaurės ir rytų	Širakamio kalnai (1993) · Istoriniai kaimai Širakava ir Gokajama (1995) · Niko šventvietės ir šventyklos (1999) · Širetokas (2005) · Ogasavaros salos (2011) · Fudži kalnas, šventa vieta ir meninio įkvėpimo šaltinis (2013) · Tomiokos šilko fabrikas ir susiję vietos (2014) · Meidži pramoninės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba (2015) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (Nacionalinis Vakarų meno muziejus) (2016, kartu su 6 kitom valstybėmis) · Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje (2021) · Sado salos aukso kasyklos (2024)	Japonijos vėliava

Vidurio	Budistų paminklai Horiūdži teritorijoje (1993) · Senojo Kioto istoriniai paminklai (Kiotas, Udžis, Ocu) (1994) · Istoriniai senosios Naros paminklai (1998) · Ki kalno šventvietės ir piligrimų keliai (2004) · Modzu-Furuiči pilkapių grupė (2019)

Vakarų ir pietų	Himedžio (Baltojo garnio) pilis (1993) · Jakušima (1993) · Hirošimos taikos memorialas (1996) · Icukušimos šintoistų maldykla (1996) · Gusuku vietovės ir kita Riūkiū karalystės nuosavybė (2000) · Ivami Gindzano sidabro kasykla ir kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Hiraidzumis – šventyklos, sodai ir archeologinės vietos, vaizduojančios budistų Tyrąją žemę (2011) · Šventoji Okinošimos sala ir susijusios vietos Munakatos regione (2017) · Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione (2018) · Amami Ošima, Tokunošima, šiaurinė Okinava ir Iriomotė (2021)

Nematerialusis	Nogaku teatras (2008) · Ningio džioruri bunraku lėlių teatras (2008) · Kabukio teatras (2008) · Akiu-no taue šokis (2009) · Daimokutate (2009) · Dainičido bugaku (2009) · Gagaku (2009) · Hajačinės kagura (2009) · Odžija-čidžimis, Ečigo džiofu: bemerijos pluošto technologijos Uonumos regione, Niigatos prefektūroje (2009) · Noto pusiasalio aenokoto (2009) · Tradiciniai ainų šokiai (2009) · Kumiodoris, tadicinis Okinavos muzikinis teatras (2010) · Jūki-cumugi, šilko audinių gamybos technika (2010) · Mibu-no hana taue, ryžių sodinimo ritualas Mibu vietovėje, Hirošimoje (2011) · Sada šinno, šventasis šokis Sados maldykloje, Šimanėje (2011) · Nači dengaku, religinis menas atliekamas Načio ugnies šventėje (2012) · Washoku, tradicinė japonų maisto kultūra, ypač Naujų metų švenčių metu (2013) · Washi, tradicinio japoniško rankų darbo popieriaus amatas (2009/2014) · Šventės su šventiniais vežimais (2009/2016) · Raihošin, kaukėtų dievybių pasirodymai (2009/2018) · Tradiciniai įgūdžiai, technikos ir žinios skirtos Japonijos medinės architektūros išsaugojimui (2020) · Furyu odori – ritualiniai šokiai, persmelkti žmonių vilčių ir maldų (2009/2022)