Tenočtitlanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tenočtitlanas
Mēxihco Tenōchtitlan
Templo Mayor serpents 2.jpg
Didžiosios šventyklos liekanos
Tenochtitlan Glyph ZP.svg
Miesto glifas

Tenočtitlanas
Koordinatės: 19°41′0″N 98°51′0″W / 19.68333°N 98.85°W / 19.68333; -98.85Koordinatės: 19°41′0″N 98°51′0″W / 19.68333°N 98.85°W / 19.68333; -98.85
Vieta: Meksikas, Meksika
Regionas: Mezoamerika
Plotas: 8-13,5 km²
Istorija
Pastatytas: 1325 m.
Sugriautas: 1521 m.
Laikotarpis: poklasikinis
Tauta: actekai
Informacija
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka
Tenočtitlano miesto centro maketas Nacionaliniame antropologijos muziejuje Meksikoje.

Tenočtitlanas buvo senovės Mezoamerikos miestas-valstybė, įsikūręs Tekskoko ežero saloje, Meksikos slėnyje. Įkurtas 1325 metais, ilgainiui Tenočtitlanas tapo sparčiai augančios actekų imperijos centru ir XV a. pasiekęs gyvavimo viršūnę, 1521 m. žlugo. Ispanų užkariautojai Tenočtitlaną sugriovė ir jo vietoje pastatė dabartinį Meksiko miestą, tapusį buvusios Naujosios Ispanijos vicekaralystės sostine.

Tenočtitlanas buvo vienas iš meksikų altepetlų (Altepetl - vietinis, etniškumu pagrįstas politinis vienetas), kitas - Tlatelolkas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tenočtitlanas užėmė apytikriai nuo 8 iki 13,5 km² ir stovėjo vakarinėje, sekliojoje Tekskoko ežero pusėje.

Meksikos užkariavimo laikotarpiu, šiuolaikinį Meksiką sudarė Tenočtitlano ir Tlatelolko miestai. Nuo tada jis išsiplėtė iš šiaurinės Tlatelolko sienos į pietines pelkes, kurios, laikui bėgant, išnyko vakaruose. Senovės Tenočtitlanas baigėsi maždaug ties dabartine Bukarelio gatve.

Su žemynine dalimi Tenočtitlanas buvo sujungtas pylimais šiaurėje, pietuose ir vakaruose. Tarp jų buvo įsiterpę tiltai, tad kanojos ir kitas vandens transportas galėjo lengvai judėti aplink salą. Ginant miestą, tiltai būdavo patraukiami. Pats Tenočtitlanas buvo išraizgytas kanalais, kad visos jo dalys būtų pasiekiamos ne tik pėstute, bet ir vandeniu.

Tekskokas buvo didžiausias iš penkių, tarpusavyje besijungiančių ežerų, ir vidinis, taigi sūrus. Moktesumos I-ojo valdymu, buvo pastatyta Necaualkojotlio užtvanka, kurią, manoma, suprojektavo pats Necaualkojotlis. Užtvanka buvo tarp 12 ir 16 km ilgio ir baigta statyti 1453 metais; pavasarį aplink Tenočtitlaną ji išlaikydavo gėlą vandenį, o sūrų - į rytus nuo užtvankos.

Miestas[taisyti | redaguoti kodą]

Ir kai mes pamatėme visus tuos miestus ir kaimus, pastatytus vandenyje, ir kitus miestus ant šlapios žemės, ir tuos tiesius bei pakeltus pylimus, vedančius į Meksiką, mes buvome pritrenkti. Šitie dideli miestai… ir pastatai, kylantys iš vandens, visi akmeniniai, atrodė kaip žavintis regėjimas. Iš tikrųjų, kai kurie mūsų kariai paklausė, ar visa tai nėra sapnas… Visa tai buvo taip nuostabu, kad aš net nežinau, kaip aprašyti šiuos pirmą kartą matomus dalykus, apie kuriuos anksčiau nė nesvajojau.
 
Bernalis Diasas del Kastiljas, Naujosios Ispanijos užkariavimas

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Mezoamerikos senovė[taisyti | redaguoti kodą]

Statula Meksike, vaizduojanti Tenočtitlano atradimą.

Tenočtitlanas buvo actekų imperijos sostinė, įkurta 1325 m. Joje gyveno vietinės Meksikos tautos. Senovinė actekų pranašystė skelbė, jog klajojančios gentys sukurs didį miestą toje vietoje, kur erelis, nutūpęs ant kaktuso, draskys gyvatę. Tą vietovę senovės žmonės atrado mažoje, pelkėtoje Tekskoko ežero salelėje, o erelio, kaktuso ir gyvatės ženklas atsispindi šių laikų Meksikos vėliavoje ir herbe. Nors būsimo miesto vieta visomis prasmėmis atrodė nepalanki, gentys pasinaudojo vadinamąja činampos (chinampa, „plaukiojantys sodai“) sistema, kad galėtų užsiimti žemės ūkiu bei nusausinti ir praplėsti salą.

Besivystanti kultūra klestėjo ir netrukus actekų civilizacija pradėjo dominuoti tarp kitų genčių visoje Meksikoje. Maža, gamtinė salelė palaipsniui didėjo dirbtiniu būdu ir Tenočtitlanas tapo didžiausiu ir galingiausiu senovės Mezoamerikos miestu. Prekybiniais keliais buvo gabenamos įvairios gėrybės iš tokių tolimų vietų kaip Meksikos įlanka, Ramiojo vandenyno pakrantės ir galbūt netgi inkų imperijos.

Po Tenočtitlano ežero potvynio, miestas buvo atstatytas Auicotlo valdymo laikotarpiu ir tapo didesniu nei kada nors anksčiau.

Nukariavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Tenočtitlano žlugimas.

Ispanų konkistadoras Hernanas Kortesas su savo būriais į Tenočtitlaną atvyko 1519 m. lapkričio 8-ąją. Manoma, jog tuo metu actekų imperijos sostinė buvo vienas didžiausių miestų pasaulyje; Europoje tik Paryžius, Venecija ir Konstantinopolis buvo už jį didesni. Keletas konkistadorų, keliavusių po pastaruosius du, teigė, jog Tenočtitlanas buvo didesnis ir įspūdingesnis už bet kokį iki tol jų matytą miestą.

Palikimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tiesiant metro liniją 1970 m., buvo atrasti kai kurie išlikę Tenočtitlano griuvėsiai, tarp jų ir Didžioji šventykla, stovėjusi miesto centre. Maža dalis miesto liekanų buvo atkasta ir atidaryta lankytojams.