Tenočtitlano žlugimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tenočtitlano žlugimas
Battle Spanish Otomies Metztitlan.jpg
Piešinys iš XVI a. Tlaksalos istorijos rankraščio, vaizduojantis ispanų sutriuškinimą Mectitlane
Data 1512 m. gegužės 26 - rugpjūčio 13 d.
Vieta Actekų imperija, Tenočtitlanas
Rezultatas Ispanų ir tlaksalanų pergalė, Actekų imperijos žlugimas
Priešininkai
Flag of Cross of Burgundy.svgIspanija
Tlaksala
Actekų imperija
Vadai
Hernanas Kortesas
Pedras de Alvaradas
Kuitlauasas
Kuautemokas
Pajėgos
86-96 kavalerijos
900-1 300 pėstininkų
16 ginklų
13 brigantinų
80 000 vietinių sąjungininkų
100 000-300 000 karių
Aukos
450-860 ispanų
20 000 vietinių sąjungininkų
100 000 karių
100 000 civilių gyventojų

Tenočtitlano žlugimasactekų imperijos sostinės nukariavimas, įvykęs dėl įvairių ispanų konkistadoro Hernano Korteso manipuliacijų actekais bei kitomis vietinėmis indėnų tautomis, pavergtomis actekų civilizacijos. Po daugybės mūšių tarp actekų ir ispanų armijos bei jų vietinių sąjungininkų, Tenočtitlano užėmimu buvo baigta pirmoji Meksikos užkariavimo dalis ir sužlugdyta savarankiška actekų civilizacija.

Ankstyvieji įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1519 m. balandį, buvęs vyriausiasis Santjago Kuboje teisėjas Hernanas Kortesas, su maždaug 450 karių išsilaipino Meksikos pakrantės taške, kurį jis pavadino Verakrusu (Vera Cruz). Korteso kelionę finansavo Kubos gubernatorius Diegas de Velaskesas, jis nurodė Kortesui ištyrinėti Meksiką, kai po keleto ankstesnių ekspedicijų į Jukataną, ji sudomino ispanų kolonizatorius Kuboje. Tačiau dėl tam tikrų aplinkybių, Velaskesas sustabdė Korteso ekspediciją ir pasiuntė Panfilą de Narvaesą jį suimti. Hernanas Kortesas vis dėlto išsisuko ir suspėjo išvykti, tačiau žinodamas, jog pagal Ispanijos teisinę sistemą vos sugrįžęs į ją bus persekiojamas, drąsiai pabėgęs konkistadoras nebeturėjo ko prarasti.

Meksikos gilumoje Hernanas Kortesas susidūrė su daugybe vietinių indėnų genčių, kurios kentėjo nuo actekų priespaudos; Kortesas su keletu jų susikovė, pavyzdžiui, su Totonakais ir Tlaksalanais. Bernalis Diasas del Kastiljas rašė, jog ispanai galbūt nebūtų išgyvenę, jei ne Tlaksalos lyderis Ksikotenkatlas Senasis, panoręs su atvykėliais sukurti sąjungą prieš actekus.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]