Tengrizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tuvių šamanas

Tengrizmas – iš Sibiro ir Vidurinės Azijos kilusi religija, turinti šamanizmo, animizmo, protėvių kulto, totemizmo elementų. Tradiciškai buvo paplitusi tarp tiurkų genčių, mongolų, vengrų. Tengrizmas koncentruojasi apie dangaus dievybę Tengri, sudievintą dangų (mong. tengri 'dangus'). Mongolai šią sakralinę esatį dar įvardina kaip munch chuch tengri 'amžinasis žydrasis dangus'. Dabartinėje Turkijoje tengrizmas įvardinamas kaip Gök Tanrı 'dangaus dievybė'.

Tengrizme gyvenimo prasmė įvardijama kaip gyvenimas harmonijoje su aplinkiniu pasauliu. Žmonių gyvenimą prižiūri šventasis dangus Tengri, motina-žemė Umai ir kitos dvasios. Dangus, Žemė ir protėvių dvasios suteikia žmonėms visko, ko jiems reikia. Gyvendamas teisingą ir garbingą gyvenimą žmogus palaiko pasaulio harmoniją ir maksimalizuoja savo jėgas. Su dvasiomis bendrauja šamanai, svarbus šventųjų kalnų, ežerų kultas.

Tengrizmas tebepraktikuojamas dalies tuvių, chakasų, mongolų, išgyvena atgimimą Turkijoje, Kazachstane, Kirgizijoje. Dalyje tiurkų ir mongolų tautų tengrizmas yra susipynęs su Tibeto budizmu, viena iš tokių sintezių vadinama burchanizmu.