Techninė įranga
Techninė įranga, arba aparatinė įranga informacinėse technologijose – informacijos apdorojimo sistemos fizinių komponentų visuma arba tos visumos dalis.[1] Kompiuterių techninė įranga apima ir visas fizines kompiuterio dalis, bet ne programinę įrangą, valdančią šias dalis. Techninė įranga pasižymi pastovumu ir nekintamumu, o programinė įranga lanksčiau keičiama.[2]
2023 m. pajamos iš kompiuterinės techninės įrangos pasaulio mastu pasiekė 705,17 mlrd. JAV dolerių.[3]
Skirtumai tarp techninės ir programinės įrangos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Riba tarp programinės ir techninės įrangos nėra visiškai aiški – pavyzdžiui, nėra vieningo požiūrio ar kompiuterio detalėse įmontuotoji programinė įranga (firmware) yra programinė įranga ar techninės įrangos dalis: kiekvienam inžinieriui ar programuotojui akivaizdu, kad firmware yra programinė įranga, tačiau ji dažnai būna tiek giliai susijusi su įrenginiu, kad techniškai jos neįmanoma atskirti – įrenginys be tokių programų dirbti negali. Kita vertus, šios programos būna bevertės ir nedarbingos be įrenginių, kurioms jos skirtos. Dėl šių priežasčių firmware teisiškai dažniausiai priskiriama techninei, bet ne programinei įrangai. Kitas diskutuotinas atvejis – ar programa, vykdanti pilną įrenginio emuliaciją, savo pagrindinėmis (funkcinėmis) savybėmis atitiktų įrenginį ar programą?
Kompiuterio techninė įranga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kompiuterio techninė įranga loginiu požiūriu labai paprasta – bet koks kompiuteris susideda iš šių dalių:
- procesoriaus, kuris vykdo logines ir programos logikos valdymo komandas,
- atminties, kurioje saugoma vykdomoji programa (ne programos failas, o vykdomų procesoriaus komandų rinkinys) bei įvairūs jos vykdymo metu naudojami duomenys,
- duomenų magistralės, kuria perduodami duomenys tarp procesoriaus ir atminties,
- išorinių įrenginių, skirtų duomenų įvedimui ir išvedimui (bei papildomai funkcijai – saugojimui).
Paskutiniai iš minėtų įrenginių būna labai įvairūs ir dažnai sudaro daugiau, nei 80 procentų kompiuterio kainos. Tipiški išoriniai įrenginiai:
- kietasis diskas
- klaviatūra
- pelė
- monitorius
- vaizdo plokštė
- garso plokštė
- mikroschemų rinkinys
- IDE valdiklis
Duomenų magistralė kai kada irgi priskiriama išoriniams kompiuterio įrenginiams, tačiau, skirtingai nuo daugumos kitų, yra praktiškai neatskiriama kompiuterio dalis, tam tikru būdu egzistuojanti net tada, kai kompiuteris neturi jokios atminties, išskyrus procesoriaus registrus. Kai kuriose kompiuterių realizacijose atmintis irgi galėjo veikti, kaip atskiras kompiuterio įrenginys, tačiau tokios kompiuterių realizacijos nepapilto.
Konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tipiškas asmeninis kompiuteris susideda iš dėžės („sisteminio bloko“), kurioje yra pagrindinė plokštė (dar vadinama sistemine ar motinine plokšte) bei maitinimo blokas. Dažniausiai kaip atskiri įrenginiai, prie kompiuterio jungiami:
Funkciškai viena iš svarbiausių kompiuterio dalių būna motininė plokštė, kuri atlieka dvi funkcijas:
- Turi savyje įmontuotus daugelį (dešimtis ar šimtus) paprastesnių įrenginių (garso plokštę, tinklo plokštę, IDE valdiklį ir t. t.)
- Veikia kaip konstrukcinis radijo montažo pagrindas: į ją (per specialius lizdus) įjungiami procesorius, atmintis, vaizdo plokštė, laidai išorinių įrenginių (diskų, spausdintuvų, monitorių) pajungimui ir pan.
Periferinė įranga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Periferine įranga dažniausiai vadinami įrenginiai, kurie yra ne kompiuterio dėžėje („sisteminiame bloke“), o jo išorėje, nors architektūros požiūriu dauguma viduje esančių įrenginių niekuo nesiskiria: pvz., standusis diskas – toks pat duomenų įvedimo/išvedimo įrenginys, kaip ir spausdintuvas. Kai kurie periferiniai įrenginiai, tokie, kaip klaviatūra ar monitorius, yra tiesiog būtini, kiti – reikalingi tik specialistams (pvz., elektroniniai mikroskopai). Šiais laikais daugelis įprastų namų apyvokos daiktų, pvz., telefonas, televizorius, fotoaparatas, gali būti prijungti prie kompiuterio ir veikti, kaip periferiniai įrenginiai.
Kompiuterio dalys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kompiuterio dalims galima priskirti visus įrenginius, esančius kompiuterio dėžės („sisteminio bloko“) viduje:
- Pagrindinės dalys:
- Kompiuteriui dažniausiai būtinos dalys:
- Įvairios papildomos ir išorinės/periferinės dalys
Kompiuterio priedai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kompiuterio priedai – įrenginiai, kurie paprastai būna jungiami prie kompiuterio (dalis – kaip išoriniai įtaisai, dalis – kaip įtaisai, esantys dėžės viduje), pvz.:
- Kompiuterio valdymo įrenginiai (duomenų įvedimo/išvedimo įrenginiai, naudojami kompiuteriui valdyti):
- Duomenų įvedimo įrenginiai:
- skaitytuvas
- internetinė vaizdo kamera
- biometriniai įrenginiai
- kalbos atpažinimo įrenginiai
- Duomenų išvedimo įrenginiai:
- spausdintuvas
- projektorius
- braižytuvas (ploteris)
- vokalizatorius
- Duomenų saugojimo įrenginiai:
- magnetinė juosta,
- magnetinis diskas,
- optinis diskas,
- magnetinis optinis diskas,
- puslaidininkinė atmintis,
- holografinis diskas,
- Duomenų perdavimo įrenginiai:
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ LST ISO 2382-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. Lietuvos standartizacijos departamentas. 1996. 33 ps.
- ↑ aparatinė įranga. V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
- ↑ „Computer Hardware Market Size, Trends and Global Forecast To 2032“. The Business Research Company. Nuoroda tikrinta 2023-03-03.