Elektroninis mikroskopas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Elektroninis mikroskopas.

Elektroninis mikroskopas – galingas mikroskopas, vietoj šviesos naudojantis elektronų pluoštą. Elektroniniame peršvietimo mikroskope atvaizdą sukuria magnetinis arba elektrinis laukas, fokusuodamas fluorescenciniame ekrane elektronų pluoštą, kuris praeina pro mėginį.

Elektroninis mikroskopas buvo išrastas, kad būtų galima apeiti apribojimus, kuriuos sukelia optinis mikroskopas (didžiausias didinimas yra 500x arba 1000x, o didžiausia rezoliucija – 0,2 mm).[1] Šiuo metu geriausia elektroninio mikroskopo rezoliucija yra apie 5 × 10-10 m.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1931 m. Vokietijos fizikas Ernst Ruska ir elektros inžinierius Max Knoll sukonstravo elektroninio mikroskopo prototipą. Tačiau šis prototipas buvo paprastas ir netiko praktiniam naudojimui, tiriamus objektus didino iki keturių šimtų kartų.[3]

Tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami du elektroninės mikroskopijos tipai:

  • Transmisinė elektroninė mikroskopija
  • Skenuojanti elektroninė mikroskopija

Taikymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pramonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dalelių aptikimas ir apibūdinimas
  • Aukštos rezoliucijos vaizdinimas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Donald R. Franceschetti. Applied Science – 5 Volume Set. SALEM PressINC, 2012, 235 p. ISBN 978-1-58765-781-8.
  2. Paul Davidovits. Physics in Biology and Medicine. Academic Press, 2012, 235 p. ISBN 978-0-12-386514-4.
  3. ELEKTRONINĖ MIKROSKOPIJA Archyvuota kopija 2012-01-15 iš Wayback Machine projekto.