Optinis diskas
Optinis diskas – duomenų laikmena,[1] kurioje informacija nuskaitoma arba įrašoma naudojant lazerį. Plokščias ir apskritas, dažniausiai pagamintas iš polikarbonato, akrilo ir aliuminio sluoksnių.[2]
Duomenys įrašomi į optinį diską kaip mikroskopinės duobutės ir nuskaitomi lazerio spinduliu. Tamsesni taškai („duobutės“) atitinka 1 bito, o kiti šviesesni („kalneliai“) 0 bito būsenas.[3] Optiniai diskai gali saugoti tiek analoginę (pvz., Laserdisc), tiek skaitmeninę (pvz., DVD) informaciją arba abi (pvz., CD Video).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išrastas 1958 m.[4] Pirmoji komerciškai prieinama optinė laikmena Laserdisc pasirodė 1978 m. JAV.[5]
Naudojimas kompiuteriuose
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atsiradę optiniai diskai kompiuteriuose buvo pradėti naudoti kaip išorinė atmintis. Pakeitė diskelius, o žaidimų konsolėse žaidimų kasetes. Optiniai diskai, priešingai negu standieji diskai, lengvai pakeičiami, tačiau įrašyti į optinį diską užtrunka ilgiau.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ duomenų laikmena. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-03).
- ↑ Adedeji, Dr. Adewole. „COMBATING PIRACY THROUGH OPTICAL DISC PLANT REGULATION IN NIGERIA: PROSPECTS AND CHALLENGES“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-08-22.
- ↑ Giedrimas, Vaidas (2023). Informatikos ir informatinio mąstymo mokomoji veikla. Kompiuterio sandara (PDF). Vilnius: Vilniaus universitetas. p. 11.
- ↑ Milster, T.D. (2004). „Optical data storage“. The Optics Encyclopedia: Basic Foundations and Practical Applications. 3 [M–O]. Wiley. ISBN 978-3-527-40320-2. OCLC 314463541.
- ↑ „1979: The VideoDisc Is Here!“. History of Media Technology. CED magic. Nuoroda tikrinta April 8, 2011.