Tauragės mokytojų seminarija

55°15′15″š. pl. 22°17′15″r. ilg. / 55.2542°š. pl. 22.2875°r. ilg. / 55.2542; 22.2875

Tauragės mokytojų seminarija
[[Vaizdas:\|Tauragės mokytojų seminarija herbas\|center\|100px]]

Adresas	Tauragė, S. Dariaus ir S. Girėno g. 11a
Direktorius(-ė)	Martynas Lacytis
Mokinių skaičius
Įkūrimo data	1923 m.
Uždarymo data	{{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų
Pedagogų skaičius

Tauragės valdžios mokytojų seminarija – mokytojų seminarija, 1923–1944 m. veikusi Tauragėje. Nugriautos mokymo įstaigos vietoje (dabar Dariaus ir Girėno g. 11A) pastatyta ir veikia Tauragės muzikos mokykla. Seminarija buvo skirta ruošti Klaipėdos krašto lietuviškų pradžios mokyklų mokytojus.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1920 m. buvo organizuojami vienmečiai mokytojų kursai, kurių įkūrėjas buvo Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Augustas Vymeris. Kursai buvo įsikūrę kantorato pastate Majorato gatvėje. Pastatas pastatytas 1918 m. (dabar Laisvės g. 50A).^[2] Prie kursų steigimo prisidėjo Tauragės apskrities savivaldybės pirmininkas mokytojas Jonas Vilkaitis. Kunigas važinėjo po Mažąją Lietuvą, kur ieškojo kandidatų į kursus. Tuomet nebuvo tinkamų vadovėlių, bet tekstams paruošti ir dauginti jis turėjo šapirografą. 1921 m. į mokytojų kursus, kuriems vadovavo J. Vilkaitis, kreipėsi 38 jaunuoliai.

1923 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos švietimo ministerija kursų bazėje įsteigė mokytojų seminariją. Pirmojo pasaulinio karo metais beveik visiškai sugriautoje Tauragėje kurti mokyklą buvo sudėtinga. Seminarijai trūko mokymo priemonių, neturėta tinkamų patalpų. Geriau įrengti buvo psichologijos-pedagogikos ir fizikos kabinetai, turėję būtiniausius prietaisus ir vaizdines priemones. 1924 m. naujais įrankiais aprūpinta darbų dirbtuvė, 1925 m. įrengta chemijos laboratorija, geografijos- istorijos kabinetas jau turėjo keliolika žemėlapių, veikė seminarijos biblioteka, istorijos muziejėlis. 1931 m. padidinti seminarijos rūmai. Įkurta bandomoji pradžios mokykla seminaristams vesti praktikos pamokas.

Seminarijoje daugiausiai mokėsi jaunuolių iš Klaipėdos krašto ir Tauragės apskrities. Dėl mokytojų stygiaus iš Klaipėdos krašto kilusiems jaunuoliams buvo sudarytos geresnės mokymosi sąlygos, teikiamos mokymosi stipendijos. Neturtingiems moksleiviams padėdavo Savišalpos kasa.

1935 m. Klaipėdoje buvo atidarytas Respublikos pedagoginis institutas, ir dėl to buvo uždarytos kai kurios mokytojų seminarijos, todėl Tauragėje padaugėjo seminaristų iš visos Lietuvos. Tarp jų buvo įvairių tautybių ir tikybų jaunuoliai. Mokslas trukdavo ketverius metus. Be pagrindinių bendrojo lavinimo dalykų, seminarijoje buvo dėstomi logikos ir psichologijos, kraštotyros metodikos ir kosmografijos, žemės ir gyvulių ūkio pagrindų, bitininkystės, sodininkystės, daržininkystės, žemės ūkio kooperacijos ir buhalterijos kursai.

Pirmieji absolventai mokytojų seminariją baigė 1927 m. Iki 1935 m. ją baigė apie 250 moksleivių. Tauragės mokytojų seminarija buvo uždaryta 1942 m. Dvi likusios seminaristų laidos mokslus baigė 1944 m. Tauragės gimnazijoje atidarytose pedagoginėse klasėse.

Seminarijos atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1988 m. mokytojos kraštotyrininkės Almos Mizgirienės iniciatyva įvyko pirmasis šios mokymo įstaigos atminimo jubiliejinis renginys, į kurį susirinko buvę seminaristai. Ant dabartinės muzikos mokyklos pastato sienos buvo atidengta memorialinė lenta su įrašu: ŠIOJE VIETOJE 1923-1944 m. / VEIKĖ MOKYTOJŲ / SEMINARIJA, / PRADŽIĄ GAVUSI 1918 m. / A. VYMERIO IR J. VILKAIČIO / INICIATYVA.