Europos kosmoso agentūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio ESA)
Europos kosmoso agentūra
European Space Agency
Agence spatiale européenne
Europäische Weltraumorganisation

Būstinė Paryžiuje
[[Vaizdas:|]]
SantrumpaEKA, ESA, ASE
Įkurta1975 m. gegužės 30 d. (1975-05-30)
TipasKosmoso agentūra
BūstinėParyžius, Prancūzija
Narystė
Oficialios kalbosAnglų, prancūzų, vokiečių[1][2]
Generalinis direktoriusJosef Aschbacher
Biudžetas7,2 mlrd. € (2022)[3]
Darbuotojų2 200[4]
Tinklalapiswww.esa.int

Europos kosmoso agentūra (EKA) (angl. European Space Agency, ESA, pranc. Agence spatiale européenne, ASE, vok. Europäische Weltraumorganisation) – tarpvyriausybinė kosmoso tyrinėjimo organizacija, įkurta 1975 m. 22 šalis jungiančios agentūros būstinė yra Paryžiuje, Prancūzijoje.

ESA kosminis uostas Kuru kosmodromas (Gvianos kosminis centras) įrengtas Prancūzijos Gvianoje, Kuru.[5][6]

Šalys narės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  EKA narės
  EKA asocijuotos narės
  Šalys, besiruošiančios visiškai narystei
  Šalys, pasirašusios bendradarbiavimo sutartį

Europos kosmoso agentūra jungia 22 valstybes:

Europos kosmoso agentūros asocijuotos narės:

Europos kosminių skrydžių valdymo centro pagrindinė valdymo patalpa esanti Heseno žemės Darmštato mieste (Vokietija)

Bendradarbiavimas ir plėtra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bulgarija, Latvija, Slovakija ir Slovėnija planuoja tapti pilnateisėmis narėmis.

2021 m. kovo 18 d. Europos kosmoso agentūros taryba galutinai pritarė, kad Lietuvai būtų suteikiamas asocijuotos narystės statusas.[7]

Nuo 1979 m. sausio 1 d. Kanada pagal bendradarbiavimo susitarimą su EKA yra gavusi specialų bendradarbiaujančios valstybės statusą.[8] Pagal šį susitarimą Kanados kosmoso agentūra dalyvauja EKA patariamųjų organų veikloje ir sprendimų priėmime, taip pat kai kuriose EKA programose ir veikloje. Kanados įmonės gali teikti paraiškas ir gauti kontraktus darbui su EKA projektais. Susitarime yra sąlyga, užtikrinanti sąžiningą kosminės industrijos grąžą Kanadai. Naujausias bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 2010 m. gruodžio 15 d., o jo galiojimo laikas pratęstas iki 2020 m. 2014 m. Kanados metinis apskaičiuotas įnašas į EKA bendrąjį biudžetą buvo 6 059 449 eurų arba 8 559 050 Kanados dolerių. 2017 m. Kanada padidino savo metinį įnašą iki 21 600 000 eurų (30 000 000 Kanados dolerių).

Izraelis, Kipras, Kroatija, Malta, Turkija ir Ukraina pasirašusios bendradarbiavimo sutartį.

Organizacija plečiasi ir darbuotojų skaičiumi. 2009 m. ESA turėjo daugiau nei 2 000 darbuotojų, su 3,6 mlrd. eurų metiniu biudžetu,[9] o 2018 m. visame pasaulyje organizacijoje darbavosi apie 2 200 darbuotojų,[10] o jos metinis biudžetas 2022 m. siekė apie 7,2 mlrd. eurų.[11]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Languages“. Nuoroda tikrinta 5 November 2017.
  2. esa. „Frequently asked questions“. Suarchyvuotas originalas 2017-08-27. Nuoroda tikrinta 20 August 2017.
  3. „ESA 2022 budget up 10.9%, plus $1.2B to manage Italian Earth imaging network & $225M for Greek quantum key distribution R&D“. www.spaceintelreport.com. 15 February 2020.
  4. „ESA facts“. European Space Agency (anglų). Nuoroda tikrinta 13 February 2022.
  5. esa.int / Europe's Spaceport
  6. Europos kosmoso agentūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-24.
  7. Europos kosmoso agentūra pritarė Lietuvos asocijuotai narystei Archyvuota kopija 2021-05-17 iš Wayback Machine projekto.
  8. esa.int / ESA and Canada renew partnership in space science and technology | 15/12/2010
  9. ESA BUDGET FOR 2009
  10. esa.int / ESA facts
  11. spaceintelreport.com / ESA 2022 budget up 10.9%, plus $1.2B to manage Italian Earth imaging network & $225M for Greek quantum key distribution R&D; written by Peter B. De Selding | December 17, 2021

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]