Tanu Ola
Appearance
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/19/Altay-Sayan_map_en.png/260px-Altay-Sayan_map_en.png)
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/4b/%D0%A1%D1%87%D0%B0%D1%81%D1%82%D1%8C%D0%B5_%D0%BD%D0%B5_%D0%B7%D0%B0_%D0%B3%D0%BE%D1%80%D0%B0%D0%BC%D0%B8%2C_%D1%81%D1%87%D0%B0%D1%81%D1%82%D1%8C%D0%B5_%D0%B2_%D0%B3%D0%BE%D1%80%D0%B0%D1%85%21.jpg/260px-%D0%A1%D1%87%D0%B0%D1%81%D1%82%D1%8C%D0%B5_%D0%BD%D0%B5_%D0%B7%D0%B0_%D0%B3%D0%BE%D1%80%D0%B0%D0%BC%D0%B8%2C_%D1%81%D1%87%D0%B0%D1%81%D1%82%D1%8C%D0%B5_%D0%B2_%D0%B3%D0%BE%D1%80%D0%B0%D1%85%21.jpg)
Tanu Ola (rus. Танну-Ола, tuv. Таңды-Уула) – kalnagūbris Rusijoje, Pietų Sibire, Tuvos Respublikos pietuose, netoli Mongolijos sienos. Sudaro Aukštutinio Jenisiejaus ir Ubsu Nuro baseinų vandenskyrą, vakaruose jungiasi su Altajumi. Masyvą sudaro du gūbriai – Rytų Tanu Ola ir Vakarų Tanu Ola. Ilgis apie 300 km. Vidutinis aukštis 2500–2700 m, aukščiausia vieta – 3061 m.
Susideda iš smiltainių, skalūnų, efuzinių ir nuosėdinių uolienų, granitų. Būdingas vidutinkalnių reljefas.
Šiauriniuose šlaituose (iki 2000–2200 m aukščio) auga maumedžių ir sibirinių pušų taiga, pietiniuose – plyti stepės. Aukščiau – kalnų tundra, akmenynai.[1] Tanu Olos šiauriniame šlaite prasideda Ka Chemo kairieji intakai (didžiausias – Elegestas)[2].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 419
- ↑ Tannu-Ola. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013