Tanu Ola

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pietų Sibiro kalnai. Tanu Ola tarp Altajaus ir Sajanų

Tanu Ola (rus. Танну-Ола, tuv. Таңды-Уула) – kalnagūbris Rusijoje, Pietų Sibire, Tuvos Respublikos pietuose, netoli Mongolijos sienos. Sudaro Aukštutinio Jenisiejaus ir Ubsu Nuro baseinų vandenskyrą, vakaruose jungiasi su Altajumi. Masyvą sudaro du gūbriai – Rytų Tanu Ola ir Vakarų Tanu Ola. Ilgis apie 300 km. Vidutinis aukštis 2500–2700 m, aukščiausia vieta – 3061 m.

Susideda iš smiltainių, skalūnų, efuzinių ir nuosėdinių uolienų, granitų. Būdingas vidutinkalnių reljefas.

Šiauriniuose šlaituose (iki 2000–2200 m aukščio) auga maumedžių ir sibirinių pušų taiga, pietiniuose – plyti stepės. Aukščiau – kalnų tundra, akmenynai.[1] Tanu Olos šiauriniame šlaite prasideda Ka Chemo kairieji intakai (didžiausias – Elegestas)[2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 419 psl.
  2. Tannu-Ola. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013