Pietų Sibiras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pietų Sibiras – pietinė Sibiro dalis, išskiriama pagal tam tikrus kriterijus:

Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietų Sibire skiriami šie reljefai:

  • alpinis aukštikalnių reljefas;
  • vidutinių kalnų reljefas;
  • žemų kalnų reljefas;
  • senoviniai nulyginti paviršiai;
  • tarpkalninės dubumos.

Pietų Sibiro klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas ryškiai žemyninis:

  • Žiemos šaltos, vidutinė sausio temperatūra nuo -17 iki -20 °C.
  • Vasaros šiltos, vidutinė liepos temperatūra nuo +18 iki +19 °C.

Kritulių kiekis mažėja iš vakarų į rytus, nuo 600 mm iki 400 mm.

Fauna[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalninės gyvūnų rūšys:

  • apie 90 rūšių žinduolių.
  • virš 400 rūšių paukščių.

Stepinės rūšys:

Kalnų taigos rūšys:

Aukštikalnių rūšys:

Versliniai gyvūnai: sibirinis šeškas, šermuonėlis, rudoji lapė, starai, kurtinys, jerubė, kurapka.

Aklimatizuoti gyvūnai: dėmėtasis elnias, usūrinis šuo.

Vidaus vandenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ištekliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietų Sibiro teritorijoje aptiktos šios iškasenos: varis, cinkas, švinas, auksas, sidabras, alavas, gyvsidabris, volframas, molibdenas, geležis, brangieji ir pusbrangiai akmenys, žėrutis, grafitas, asbestas.

Reti: manganas, titanas, rusvoji anglis, akmens anglis (Kuzbasas).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Михайлов Н. И., Горы Южной Сибири, М., 1961.
  • Горы Южной Сибири в книге: Гвоздецкий Н. А., Михайлов Н. И. Физическая география СССР. М., Мысль, 1978.