TSRS-V5

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
TSRS-V5
Tipas pusstandis dirižablis
Gamintojas Dolgoprudno mokslinė-gamybinė įmonė
Pirmas skrydis 1933 m. balandžio 27 d.
Pradėtas naudoti 1933 m. gegužės mėn.
Būsena Sudegė 1934 m.
Pagaminta vnt. 1

TSRS-V5 (rus. СССР В-5) – tarybinis pusstandžio tipo dirižablis.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1932 m. gegužės mėn. Dolgoprudne veiklą pradėjo specializuota organizacija „Dolgoprudno mokslinė-gamybinė įmonė“, kuri užsiėmė dirižablių projektavimu, statyba ir eksploatacija. Iki to laiko TSRS specialistai buvo sukaupę minkšto tipo dirižablių statybos patirtį. Įmonei buvo skirta užduotis – įsisavinti pusstandžio tipo dirižablių statybos ypatybes.

Šiam tikslui į TSRS buvo pakviestas italų dirižablių inžinierius Umberto Nobilis. 1932 m. gegužę U. Nobilis kartu su grupe italų inžinierių ir darbuotojų atvyko į Dolgoprudną.

1933 m. vasario pabaigoje Tarybų Sąjungos ir italų inžinieriai kartu suprojektavo pirmąjį tarybinį pusstandžio tipo dirižablį. Orlaivis buvo pavadintas „TSRS-V5“.

1933 m. balandžio 27 d. įvyko pirmasis „TSRS-V5“ skrydis, kuris truko 1 val. 15 min. 1933 m. gegužės mėn. buvo atlikti valstybinės komisijos bandymai, po kurių buvo leista orlaivio eksploatacija.

Dirižablis buvo nedidelio tūrio ir buvo skirtas Tarybų Sąjungos specialistų supažindinimui su pusstandžių dirižablių statybos technologija, ekipažų ir antžeminio personalo mokymams.

Iki 1933 m. „TSRS-V5“ atliko daugiau nei 100 skrydžių. Tačiau buvo pastebėta, kad dirižablio apvalkalas buvo prastos kokybės, nes buvo didelis vandenilio nuotėkis. Todėl dirižablis buvo išmontuotas ir saugomas mediniame įmonės elinge. 1934 m. balandžio 10 d., nuo žaibo iškrovos, elinge kilo gaisras, kuriame sudegė bandymams paruoštas dirižablis „TSRS-V7“ ir išmontuoti „TSRS-V4“, „TSRS-V5“.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Белокрыс А. „Дирижаблестрой“ на Долгопрудной: 1934-й, один год из жизни. – М.: „Паулсен“, 2011. – ISBN 978-5-98797-060-7
  • Обухович В. А., Кульбака С. П. Дирижабли на войне. – М.: ACT, 2000. – ISBN 5-17-001637-9

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]