Dolgoprudnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dolgoprudnas
Долгопрудный
   Coat of Arms of Dolgoprudny (Moscow oblast) (2003).png   
Долгопрудный (Россия) Панорама города на фоне мусорной свалки - panoramio.jpg
Miesto reginys

Dolgoprudnas
55°56′0″ š. pl. 37°30′0″ r. ilg. / 55.93333°š. pl. 37.50000°r. ilg. / 55.93333; 37.50000 (Dolgoprudnas)Koordinatės: 55°56′0″ š. pl. 37°30′0″ r. ilg. / 55.93333°š. pl. 37.50000°r. ilg. / 55.93333; 37.50000 (Dolgoprudnas)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Maskvos sritis Maskvos sritis
Įkūrimo data: 1931–1932 m.
Gyventojų (2019): 111 930
Plotas: 30,5 km²
Tankumas (2019): 3 670 žm./km²
Altitudė: 180 m
Commons-logo.svg Vikiteka: DolgoprudnasVikiteka

Dolgoprudnas (rus. Долгопрудный) – miestas Rusijoje, Maskvos srityje, prie šiaurinių Maskvos pakraščių, prie Maskvos kanalo. Geležinkelio stotis prie linijos į Ugličių. Vystoma statybinių medžiagų (taip pat akmens apdirbimo), chemijos, mašinų gamybos, baldų, asfalto ir betono gamybos, maisto (duonos, konditerijos, ledų) pramonė, teatro rekvizitų, karinės ginkluotės gamyba. Veikia Maskvos fizikos ir technikos institutas, Centrinė aerologijos observatorija.[1] Yra krašto muziejus, keletas cerkvių (seniausia – Kotovo, pastatyta 1684 m.), XVII–XX a. Vinogradovo dvaro rūmų ansamblis, keletas kitų XIX–XX a. pr. didikų statinių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. pab. – XX a. pr. dabartinio miesto vietoje pradėti statyti Maskvos aukštuomenės vasarnamiai, įrengta Dolgoprudnojės geležinkelio stotis (taip pavadinta pagal ilgą Vinogradovų dvaro kūdrą). 1932 m. įsteigta „Dirižablestroj“ gamykla, skirta dirižablių gamybai. Prie gamyklos ėmė steigtis gyvenvietė, kuriai 1935 m. suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas ir Dirižablestrojaus (Дирижаблестрой) vardas. 1937 m. ji pervadinta į Dolgoprudną. Miestas nuo 1957 m.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dolgoprudnyj. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 138 psl.