Svetlahorskas
Išvaizda
| Svetlahorskas bltr. Светлагорск, rus. Светлогорск | |
|---|---|
| | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė | |
| Sritis | |
| Rajonas | Svetlahorsko rajonas |
| Įkūrimo data | 1560 (pirmą kartą paminėtas) |
| Gyventojų | 63 946 |
| Plotas | 25 km² |
| Tankumas | 2 558 žm./km² |
| Pašto kodas | 247430 |
| Tinklalapis | svetlogorsk.by |
| Svetlahorskas | |
Svetlahòrskas [1] (bltr. Светлагорск; arba Svetlogorskas, rus. Светлогорск) – miestas pietryčių Baltarusijoje, prieplauka Biarezinos upės pakrantėje. Rajono centras. Per miestą eina Žlobino–Žytomyro geležinkelis. Celiuliozės, lengvoji, chemijos pramonė, šiluminė elektrinė. Yra dvi cerkvės ir katalikų bažnyčia.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]LDK laikais vadinosi Šacilkos arba Šatilkos. XIX a. tai buvo bajorkaimis ir dvaras Babruisko apskrities Paryčų valsčiuje.[2] 1961 m. liepos 29 d. suteiktos miesto teisės ir naujas pavadinimas – Svetlahorskas. Sovietmečiu buvo dirbtinio pluošto ir celiuliozės pramonės centras.[3]
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- FK Khimik – buvęs futbolo klubas.
- „Paperniko“ stadionas, kurio talpa 2,5 tūkst žiūrovų.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| 1917 m. | 1953 m. | 1961 m. | 1973 m. | 1975 m. | 1981 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 757 | 2 170 | 11 500 | 48 700 | 55 000 | 58 000 | ||
| 1993 m. | 2000 m. | 2006 m. | 2008 m. | 2009 m. | - | ||
| 74 000 | 73 300 | 70 200 | 69 500 | 69 300 | - | ||
| |||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Szaciłki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 755 psl. (lenk.)
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 376

