Pereiti prie turinio

Surikata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Suricata suricatta)
Suricata suricatta
Surikata (Suricata suricatta)
Surikata su trimis jaunikliais Šiaurės Kyšulio provincijos Tsvalu Kalahario rezervate (PAR)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
( Amniota)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
( Carnivora)
Šeima: Mangustiniai
( Herpestidae)
Gentis: Surikatos
( Suricata)
Rūšis: Surikata
( Suricata suricatta)
Binomas
Suricata suricatta
Schreber, 1776
Sinonimai
Paplitimas
Paplitimas
Surikatų natūralus, apytikslis paplitimo arealas Pietų Afrikoje 1994 m:
     S.s.iona
     S.s.marjoriae
     S.s.suricatta

Surikata (Suricata suricatta) – plėšriųjų žinduolių (Carnivora) būrio, mangustinių (Herpestidae) šeimos žinduolių rūšis.

Surikatos yra nedideli žinduoliai. Patinų kūno ilgis 24,5-29 cm, patelių kūno ilgis 26-28,5 cm, patinų uodegos ilgis 20,5-24 cm, patelių uodega 19-23 cm, patinų užpakalinės kojos 6,3-7,4 cm ilgio, patelių užpakalinės kojos 6,5-7,4 cm ilgio, patinėlių ausys 2,1 cm (1,8-2,6 cm), patelių ausys 1,8 cm (1,7-2,0 cm). Patelės, tapusios dominuojančiomis, tampa gerokai didesnėmis ir sunkesnėmis - vidutiniškai sveria 750 g, tuo tarpu nedominuojančios patelės vidutiniškai sveria 710 g.[2] Abiejų lyčių bendras kūno svoris nuo 600 iki 1000 g, abiejų lyčių ūgis pečių lygyje nuo 14,5 iki 20 cm.[3]

Kailiukas nuo šviesiai pilkos iki geltonai rudos spalvos su šviesiomis ir tamsiomis juostomis ant nugaros. Surikatų snukutis palyginti didelis ir horizontaliai smailėjantis. Kojos ilgos. Akys didelės,[3] aplink jas yra tamsūs žiedai, o nugaros užpakalinėje dalyje – 8 tamsesnės juostos.

Paplitę Pietų Afrikos dalyje. Jų buveinės yra atviros pusiau sausringos vietovės, krūmynai, ganyklos ir pievos.[2]

Egzistuoja socialinė hierarchija. Gyvena bendruomenėmis kuriose iki 30 individų, užimančių dideles urvų sistemas lygumose. Urvuose yra patogus mikroklimatas, o didelis požeminis tinklas saugo surikatas nuo sudėtingų oro sąlygų ir ekstremalių temperatūrų. Jie puikūs rausikai, kurie ilgais priekiniais nagais išsikasa urvus, kuriuose susiranda maisto. Kol vieni gyvūnai ieško maisto, kiti įsikaria į medžius ar palipa ant aukštesnių uolų ir saugo bendruomenės narius nuo priešų. Pastebėję vanagą ar kokį kitą oro plėšrūną, apie tai smarkiu lojimu ar urzgimu praneša kitiems bendruomenės nariams. Anksti rytą surikatos išlenda pasišildyti saulėje.

Nėštumas trunka apie 70 dienų. Gimdo 3-7 jauniklius. Jaunikliai gimsta akli, su trumpais plaukeliais. Gimęs jauniklis sveria 25-36 g. Akys atsiveria 10-14 dienų.[2]

Tai daugiausiai vabzdžiaėdžiai, mintantys vabalais (Coleoptera) ir drugiais (Lepidoptera). Kartais medžioja varliagyvius, nariuotakojus, mažus paukštelius ir mažus roplius.[3]

Gyvena 8-20 metų.[3]

Išskiriami trys porūšiai:[2]

  • S. s. iona Crawford-Cabral, 1971; paplitę pietvakarių Angolos pakraštyje.
  • S. s. majoriae Bradfield, 1936; paplitę centrinėje ir šiaurės vakarų Namibijoje.
  • S. s. suricatta (Schreber, 1776); paplitę pietų Namibijoje, pietų Botsvanoje ir PAR.
  1. Jordan, N.R. & Do Linh San, E. 2015. „IUCN Red list - Suricata suricatta. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2015-02-28.{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) Straipsnis anglų k.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 treatment.plazi.org / Suricata suricatta, Desmarest, 1804; Don E. Wilson & Russell A. Mittermeier, 2009, Herpestidae, Handbook of the Mammals of the World – Volume 1 Carnivores, Barcelona: Lynx Edicions, pp. 262-328 : 323-324
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 dimensions.com / Meerkat (Suricata suricatta)