Surdegio Dievo Motinos ikonos koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Surdegio stačiatikių koplyčia)
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 55°40′06″š. pl. 24°48′36″r. ilg. / 55.668247°š. pl. 24.809956°r. ilg. / 55.668247; 24.809956

Orthodox.png
Surdegio Dievo Motinos ikonos koplyčia
Surdegis, koplytėlė.JPG
Rusiškas pavadinimas Часовня во имя Сурдегскoй иконы Божией Матери
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybė
Gyvenvietė Surdegis
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta ~ 1869 m.
Surdegio vienuolynas XIX a. Dešinėje – koplyčia (vaizdas nuo Šakos upelio)

Surdegio Dievo Motinos ikonos koplyčia – stačiatikių koplyčia, esanti Anykščių rajone, Surdegio miestelyje, šalia vietos katalikų bažnyčios, skirta pagerbti čia apsireiškusią Dievo Motiną. Pastatyta XIX a. viduryje, joje saugoma viena iš Surdegio Dievo Motinos ikonos kopijų.

Koplyčia pritaikyta pravesti pamaldas, yra įrengtas ikonostasas. Stačiatikių parapijai nepriklauso, o kaip kultūros objektu juo rūpinasi Rusų kultūros centras. 2015 m. pirmą kartą iškilmingai vyko bendri su katalikais Žolinės atlaidai, kuriuose pagerbtas Dievo Motinos ikonos, buvusios Šv. Dvasios cerkvės atminimas. 2015 m. sukako 485 metai (nuo 1530 m.), kai miestelyje virš trykštančio šaltinio apsireiškė Švč. Mergelė Marija.

2018 m. vasario 27 d. koplyčia pripažinta regioninės reikšmės kultūros paveldo objektu (unik. kodas 42227).[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki Pirmojo pasaulinio karo Surdegis garsėjo stačiatikių vienuolynu, taip pat čia veikė Šv. Dvasios Atsiuntimo cerkvė, vėliau paversta katalikų bažnyčia. Koplyčią stačiatikiai pastatė apie 1869 m. (kai kuriuose šaltiniuose – anksčiau). Ji buvo skirta čia atvesti cerkvės rūsiuose trykštantį, stebuklingu laikytą šaltinį, prie kurio buvo apsireiškusi Dievo Motina, padaryti jį labiau prieinamu čia gausiai susirenkantiems tikintiesiems.[2] Teigiama, kad vienuoliai žemėje buvo pakloję iš lauko akmenų sudėtą vandentakį šaltinio vandeniui nuvesti, bet šiuo metu jis nėra surastas. Koplyčioje melsdavosi vienuoliai, taip pat čia buvo pastatomi karstai su mirusiųjų palaikais, prieš juos palydint į kapines.

Apleista, už dabartinio šventoriaus tvoros stovinti mūrinė koplyčia sovietmečiu buvo paversta sandėliu. Atgimimo metais katalikų bažnyčia ją perdavė stačiatikiams. Koplyčia stačiatikių bendruomenės jėgomis pradėta tvarkyti apie 2010 m. Buvo suremontuotas vidus, pakeisti langai ir durys, kremine spalva perdažyta išorė, ant stogo bokštelio įtaisytas stačiatikių kryžius, ieškoma lėšų stogo dangos atnaujinimui. Sutvarkius aplinkinę teritoriją, su procesija galima apeiti aplink koplyčią. Nupjovus medžius, užstojusius koplyčią, ji tapo matoma piligrimams, atvykstantiems nuo atnaujintos siaurojo geležinkelio stoties.

Dar nebaigus remonto darbų, buvo meldžiamasi prie uždarytos koplyčios durų. Panevėžio Rusų kultūros centrui padedant, 2012 m. koplyčioje įvyko iškilmingos pamaldos priešais Surdegio Dievo Motinos ikoną ir senosiose rusų kapinėse, kuriose pagerbti stačiatikių vienuoliai ir 1912 m. savo gyvenimą čia baigęs archimandritas Zosima (tikr. Dmitrijus Rašinas, 1840–1912).[3] [4]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčios pastatas kompaktinis, kvadrato formos plano, vienaaukštis, su pastoge. Stogas keturšlaičio šalmo formos, dengtas skardos lakštais. Virš stogo kyla aštuonkampis apskardintas bokštelis, dekoruotas reljefinėmis žvaigždėmis. Jį vainikuoja geležinis ornamentuotas kryžius, užkeltas XX a. pradžioje (ankstesnis buvo nuimtas 1918-1920 m.).

Koplyčioje yra viena patalpa su įėjimu šiaurės pusėje (nuo bažnyčios). Įdėtos medinės dvivėrės įėjimo durys. Koplyčios išplanavimas nepakitęs, su įrengta medinių sijinių perdanga. Fasadų lango ir durų angos bei nišos - stačiakampės. Akmenų pamato cokolis nutinkuotas. Koplyčios sienos – akmenų mūro, padengtos tinku. Surdegio Dievo Motinos ikonos koplyčia

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]