Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 55°40′6.75″N 24°48′37.45″E / 55.6685417°N 24.8104028°E / 55.6685417; 24.8104028

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Surdegio bažnyčia, priekis.JPG
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Anykščių
Savivaldybė Anykščių rajonas
Gyvenvietė Surdegis
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1812 m.
Stilius neobarokas

Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Surdegio miestelyje, 7,5 km į pietus nuo Subačiaus, prie TroškūnųSubačiaus kelio. Anksčiau bažnyčios pastatas priklausė Šv. Dvasios cerkvei.

Parapijoje veikia Papilių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų koplyčia. Bažnyčios šventoriuje išlikusi stačiatikių koplyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galinė dalis

Apie 1780 m. Surdegyje pastatyta katalikų koplyčia. Ji minima 1796 m. ir 1820 m. Įkūrus Lietuvos Respubliką tapo įmanoma įsteigti Surdegio katalikų parapiją. Tai užtruko iki 1926 metų, kai Bažnytinių turtų valdymo taryba liepos 24 dieną priėmė nutarimą steigti savarankišką parapiją. Ji priklausė Raguvos dekanatui. 1921 m. Surdegio Šventosios Dvasios nužengimo prie apaštalų stačiatikių cerkvė, pastatyta 1812 m., 1918 m. paversta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica Assumptionis Beatae Mariae Virginis Surdegensis). Bažnyčia iki 1926 metų priklausė Telšių (Žemaičių) vyskupijai. 1926 metų balandžio 4 dieną Popiežiaus Pijaus XI Apaštaline konstitucija Surdegio bažnyčia priskirta Panevėžio vyskupijai. Pakeista cerkvės išvaizda: 1920 metais buvo nuimtas vienas bokštas, kito pakeista išvaizda, įdėtos naujos lubos, sutvarkytas skardinis stogas, langai apkalti geležinėmis grotomis. Stačiatikių vienuolyno vyresniojo pastate, kuriame buvo namų cerkvė, įsikūrė klebonija. Kun. Juozapas Gendrėnas 1934 m. suremontavo bažnyčios vidų. 1937 metais bažnyčioje buvo įrengti dešimties balsų vargonai. Didysis altorius Švč. Mergelės Marijos, kiti du mažesnieji – Švč. Jėzaus Širdies ir Šv. Izidoriaus. Rūsyje po bažnyčia iki šiol išlikęs šulinėlis. Jis yra mėgstama maldininkų lankymo vieta. 1940 metais Surdegio parapijoje buvo 2 278 tikintieji. Būdavo treji atlaidai: Sekminių, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (rugpjūčio 15 d.) ir Šv. Barboros (gruodžio 5 d.).

Kunigai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1917–1918 – Matas Nakas,
  • 1918–1921 – Anicetas Meškauskas,
  • 1921 12 21 – 1931 01 – Vincentas Kemėšis,
  • 1931 02 – 1932 – Bronislovas Kazakauskas,
  • 1933 –1940 04 – Juozapas Gendrėnas,
  • 1940 05 – 1942 01 – Kazimieras Kuzminskas,
  • 1942 01 – 1946 03 – Alfonsas Jarašiūnas,
  • 1946 03 11 – 1947 10 – Steponas Pelešynas,
  • 1947 10 – 1948 11 – Ignas Šaučiūnas,
  • 1948 12 – 1949 06 – Vyskupo deleguotas kun. Kazimieras Keršulis,
  • 1949 06 – 1957 03 – Antanas Vaškevičius,
  • 1957 04 – 1964 06 – Juozas Apanavičius,
  • 1964 07 – 1965 04 – Aleksandras Papučka,
  • 1965 05 – 1976 11 – Kazimieras Baronas,
  • 1976 12 – 1978 02 – Alfonsas Strielčiūnas,
  • 1978 07 –1981 10 – Gediminas Jonas Šukys,
  • 1982 08 –1986 10 – Leonardas Skardinskas.

Nuo 1986 metų parapijoje gyvenančio dvasininko nebėra, 1986–1996 metais parapiją administravo Raguvėlės klebonas Povilas Šliauteris, 1996–2007 metais Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius, 2007–2008 metais Viešintų parapijos administratorius – Virginijus Taučkėla. Nuo 2008 metų iki šiol Surdegio parapiją vėl administruoja Filipavičius.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia stačiakampio plano, su priestatais, vienabokštė. Šventoriaus tvora metalinė, su mūriniais stulpais.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

JANONIS, Osvaldas. Bažnyčia. Iš: Surdegis ir jo apylinkės: atminimo knyga. Kaunas, 2014. P. 98–100. ISBN 978-609-408-607-6.