Supraslio kodeksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Supraslio kodeksas

Supraslio kodeksas (lot. Codex Suprasliensis) – Pirmojoje Bulgarijos karalystėje X a. pabaigoje kirilica parašytas rankraštis. Jame senąja slavų kalba pateikiami stačiatikių menologijaus kovo mėnesio 24 šventųjų gyvenimų aprašymai ir 23 Velykų laikotarpio homilijos. Tekstai versti iš graikų kalbos. Jų daugumą parašė Konstantinopolio arkivyskupas Chrizostomas (arba jam yra priskiriami).[1] Codex Suprasliensis yra didžiausias senosios slavų raštijos paminklas, kurį sudaro 285 didelio formato pergamento lakštai.[2] Išleisti keli rankraščio leidimai, iš kurių pirmasis – Vienoje 1851 m.

Atskiros rankraščio dalys saugomos Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje, Rusijos nacionalinėje bibliotekoje Sankt Peterburge ir Slovėnijos nacionalinėje ir universiteto bibliotekoje Liublianoje. 2009 m. Supraslio rankraštis buvo įrašytos į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1823 m. rankraštį Supraslio bazilijonų vienuolyno bibliotekoje, prie Balstogės, surado teologas Michalas Bobrovskis.[4] Tai buvo seniausias rankraštis, rastas LDK teritorijoje.[5] Tuomet kilo didelis susidomėjimas šiuo darbu mokslo pasaulyje, ir tai neigiamai atsiliepė tolesniam jo likimui. Atskiros rankraščio dalys galiausiai atsidūrė skirtingose šalyse, už Lietuvos ribų.

1838 m. M. Bobrovskis išsiuntė paskutinę rankraščio dalį dviem dalimis slovėnų filologui Jernejui Kopitarui, kad jis galėtų jį perrašyti. Kai J. Kopitaras grąžino, M. Bobrovskis jam atsiuntė pirmąją dalį, tačiau dėl nežinomos priežasties ji nebebuvo grąžinta atgal ir buvo surasta 1845 m. tarp mirusio J. Kopitaro dokumentų. Vėliau rankraštis pateko į Liublianos licėjų.

Didžioji dalis rankraščio buvo nupirkta privačiai Zamoiskių šeimos bibliotekai Varšuvoje. Ši dalis pradingo per Antrąjį pasaulinį karą, tačiau vėliau vėl atsirado JAV. Herberto Miolerio dėka 1968 m. buvo grąžinta į Lenkiją. Trečioji dalis pateko į Nacionalinę biblioteką Sankt Peterburge.

2014 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikė Bulgarijos mokslų akademijos ir partnerių parengta tarptautinė paroda „X a. senasis bulgariškas rankraštis „Codex Suprasliensis“ Bizantijos ir slavų santykių kontekste“.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://suprasliensis.obdurodon.org/
  2. Цейтлин Р. М., Вечерка Р., Благова Э. Старославянский словарь. — М.: Русский язык, 1994. — С. 22. — ISBN 5-200-01113-2
  3. „Codex Suprasliensis – Mineia četia, Mart (The Supraśl Codex – Menology, March) | United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization“. www.unesco.org. Nuoroda tikrinta 2020-04-07. 
  4. Michał Bobrowski[neveikianti nuoroda], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2018-08-03. Nuoroda tikrinta 2020-06-01.
  5. 5,0 5,1 Vrublevskių biblioteka. Tarptautinė paroda „X a. senasis bulgariškas rankraštis „Codex Suprasliensis“ Bizantijos ir slavų santykių kontekste“[neveikianti nuoroda] mab.lt

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka