Pelkinis ratenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Succisella inflexa)
Succisella inflexa
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Pelkinis ratenas (Succisella inflexa)
Pelkinis ratenas (Succisella inflexa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Karšuliniai
( Dipsacaceae)
Gentis: Ratenas
( Succisella)
Rūšis: Pelkinis ratenas
( Succisella inflexa)
Mokslinis pavadinimas
Succisella inflexa
(Kluk) Beck

Pelkinis ratenas, arba melsvažiedis ratenas (Succisella inflexa) – karšulinių (Dipsacaceae) šeimos rateno (Succisella) genties augalas. Reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Morfologija
Pelkinis ratenas prie Šalčios

Tai daugiametis, 40–80 cm aukščio augalas. Šaknis nestora, šakota, šliaužianti. Stiebai kylantys, pliki, paprastai dvejopi: trumpi – vegetatyviniai ir aukštesni – generatyviniai. Pamatiniai ir vegetatyvinių stiebų lapai elipsiški, ties pagrindu susiaurėję į lapkotį, kartais bukomis viršūnėmis. Stiebo lapai lancetiški, pleistišku pagrindu, bekočiai, viršutinieji – linijiškai lancetiški. Visi lapai pliki, lygiakraščiai arba su 2–4 danteliais.

Žiedynkotis apaugęs minkštais plaukeliais. Žiedynas iš pradžių beveik rutuliškas, vėliau pailgai rutuliškas, 1–1,5 cm skersmens. Žiedai šviesiai melsvi, violetinio atspalvio, 3–5 mm ilgio, visi vienodi, pliki.

Žydi liepos–rugsėjo mėnesiais. Vaisius apie 5 mm ilgio, plikas, briaunelės apaugusios trumpais, prigludusiais plaukeliais.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitęs Pietų ir Vidurio Europoje. Lietuvoje aptinkamas pietrytinėje dalyje.

Auga drėgnose ir pelkėjančiose pievose, krūmuose, paupiuose.

Apsauga ir nykimo priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūšis į Lietuvos saugomų augalų sąrašus įrašyta nuo 1962 m. Nyksta dėl upių slėnių pievų sausinimo, intensyvaus ganymo, teritorijų užstatymo ar naudojimo sporto ir laisvalaikio įrenginiams.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1980, VI tomas, 538–539 p.
  • Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 481 p. ISBN 978-9955-692-71-3