Stulpinų koplyčia
55°58′28″š. pl. 22°19′14″r. ilg. / 55.974568°š. pl. 22.320674°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Telšių |
| Savivaldybė | Telšių rajonas |
| Gyvenvietė | Stulpinai |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | ~1786 m. |
Stulpinų Dievo Motinos – Šventosios Dvasios Atsiuntimo koplyčia, taip pat Stulpinų Veidrodžių koplyčia – koplyčia, esanti Stulpinų kaime, Viešvėnų seniūnijoje, Telšių rajone, apie 5 km į pietryčius nuo Telšių. Pasiekiama iš kelio 160 Telšiai–Varniai–Laukuva per Rainius pasukus 2 km į šiaurės rytus. Ji stūkso bene aukščiausioje Stulpinų kaimo apylinkių vietoje. Koplyčioje prikabinta nemažai veidrodžių, veidrodėlių, nuo senumo suskilusių ir nublukusių, kuriuos sunešė čia apsilankę tikintieji. Gretimuose Rainiuose yra Veidrodžių gatvė.
2017 m. koplyčia kaip regioninės reikšmės paminklas įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą. (unik. kodas 41936).[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Medinė koplyčia stovi nuo XVIII a. II pusės: įvairiuose šaltiniuose pateikiami skirtingi statybos metai – 1783 m., 1786 m., 1796 m. Koplyčia pastatyta ant žemės pasiturinčio dvarininko Fabricijaus, kuris buvo lotynų kalbos mokytojas Telšių gimnazijoje. Koplyčios statybą fundavo ir vėliau ja rūpinosi dvarininkas Važinskas.
2003 m. avarinės būklės koplyčiai seniūnijos pastangomis atliktas kapitalinis remontas: rąstų sienos apkaltos lentomis, sutvirtinti pamatai, perdengtas stogas, sutvarkyti želdiniai, įrengta tvora. Anksčiau stogo bokštelyje kabojęs varpas apie 2001 m. buvo pavogtas. 2015 m. atlikti dažymo darbai.
Atlaidai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Priklauso Viešvėnų Švč. Trejybės parapijai. Vyskupijos raštuose ji vadinama Stulpinų Šventosios dvasios atsiuntimo koplyčia.[2] Garsėja švenčiamais Sekminių atlaidais.[3] Giedodami ir melsdamiesi maldininkai ateina (dabar – atvažiuoja) iš Telšių. Keliaujantys į atlaidus tiki, kad čia esą galima išmelsti sveikatos, o labiausiai – akių šviesos. Koplyčia, kaip pasakoja seni žmonės, esanti pastatyta vietoje, kurioje stebuklingai praregėjo aklasis. Kadaise įvykusiu stebuklu tebealsuoja kirviu tašyti rąstai, išblukę, suskilinėję veidrodžiai, šventųjų paveikslėliai, languose išlikę mozaikos gabalėliai.[4]
2015 m. gegužės 24 d. šv. Mišias koplyčioje aukojo vyskupas Jonas Boruta.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Koplyčia stačiakampio plano, nedidelio tūrio, salinė, pietryčių gale užsibaigianti trisiene apside. Prie apsidės rytinės sienelės pristatytas priestatas – zakristija. Įrengtas akmenų mūro pamatas, rąstų sienos. Statinio stogo forma – dvišlaitė, virš apsidės – trišlaitė, stogas dengtas skarda. Stogo šiaurės vakariniame gale įrengtas keturkampio plano, daugiašlaitės piramidės apskardintu stogeliu bokštelis, kaltos geležies kryžius. Sienų angos – stačiakampės durų ir langų angos. Langai turi vidines langines.
Koplyčioje yra didysis Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės altorius su paveikslu „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, mensa su antepedijumi, medinė Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra, presbiterijos medinė tvorelė su baliustromis. Kabo zakristijos varpelis.
Šventoriuje stovi paminklinis medinis koplytstulpis.[5] Jis sudarytas iš stačiakampio plano, keturšonės, su trejomis įstiklintomis sienelėmis, koplytėlės ant stulpo. Statytas XX a. pradžioje, restauruotas 1980 m. Koplytstulpyje buvusi skulptūra „Pieta“ dingusi 1986 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-11-02.
- ↑ Sekminės Stulpinų koplyčioje
- ↑ Stulpinų Veidrodžių koplyčia Archyvuota kopija 2015-07-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Nuotraukos iš koplytėlės (facebook.com)
- ↑ „Objekto Nr. 14298 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
