Veidrodis
Veidrodis – įtaisas, turintis pakankamai lygų paviršių ir didelį veidrodinio atspindžio koeficientą, todėl sudarantis atvaizdą.
Praktiškai visi buityje naudojami veidrodžiai yra plokšti, t. y., turi plokščią paviršių. Padidintiems ir sumažintiems atvaizdams, šviesai fokusuoti naudojami išgaubti ir įgaubti veidrodžiai, o iškreiptiems vaizdams (pvz., juoko kambariuose atrakcionuose) – kreivi veidrodžiai.
Veidrodžiai naudojami asmeninėms reikmėms (savęs priežiūrai, apdailai, architektūroje), optiniuose prietaisuose (fotoaparatuose, kt.), moksliniuose prietaisuose, pvz., teleskopuose, mikroskopuose ar lazeriuose. Dauguma veidrodžių skirti regimai šviesai, tačiau taip pat naudojami ir veidrodžiai, skirti atspindėti kito bangos ilgio elektromagnetinėms bangoms.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie V a. pr. m. e. pirmuosius uždaromuosius veidrodėlius gamino graikai.[1] Jie buvo nedidelės dėžutės, kurias atvėrus atsiversdavo nusvidinto metalo veidrodėlis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Craughwell, Thomas J. (2014). Išradimai, pakeitę pasaulį. Vertė Jonas Vitkūnas. Alma littera. p. 28. ISBN 9786090116470.
|
Šis straipsnis apie optiką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |