Strūnaičio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
55°04′14″š. pl. 26°08′11″r. ilg. / 55.0705°š. pl. 26.1363°r. ilg.
- Kitos reikšmės – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
Strūnaičio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Vilniaus |
Dekanatas | Švenčionių |
Savivaldybė | Švenčionių rajonas |
Gyvenvietė | Naujas Strūnaitis |
Adresas | Bažnyčios g. 6 |
Statybinė medžiaga | akmenų ir plytų mūras |
Pastatyta (įrengta) | 1848 m. |
Stilius | klasicizmas |
Naujo Strūnaičio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Naujo Strūnaičio kaime, 7 km į pietus nuo Švenčionių. Bažnyčia stūkso kaimo aukščiausioje vietoje, šalia kelio 4405 Švenčionys–Naujas Strūnaitis–Svitailiškė , kurio priešingoje pusėje įsikūrusios parapijos kapinės. Pripažinta architektūros ir istorijos paminklu (unik. kodas 1661).[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jonas ir Konstancija Hrebnickiai 1781 m. pastatė katalikų medinę bažnyčią. Įsteigta parapija, kurioje buvo 995 parapijiečiai. 1798 m. minima pirmoji parapinė mokykla, kurioje vaikus mokė klebonas. 1828 m. bažnyčia sudegė, pastatyta laikina.
Švenčionių apskrities teismo pirmininkas Konstantinas Maslovskis (kituose šaltiniuose – Konstantinas Mostovskis) 1847-1849 m. iš natūralių lauko akmenų, su skaldos mozaika pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1861 m. bažnyčios fundatoriaus sūnus Konstantinas Joakimas Maslauskas 10 metrų nuo bažnyčios pastatė dviaukštę varpinę iš plytų.
Į Naują Strūnaitį 1893 m. atkeltas kunigas Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius bažnyčioje ėmė vartoti lietuvių kalbą. Jį 1895 m. pakeitęs kunigas Aleksandras Racevičius išsaugojo pirmtako pamaldų tvarką.
1906 m. paskirtas kunigas Jurgis Glodenis niekino lietuvių kalbą, kas antrą sekmadienį pamokslus sakė ir pamaldas laikė lenkiškai. Klebonas Juozapas Sadūnas (palaidotas šventoriuje) tikybos mokė lietuviškai. 1928–1930 m. veikė „Ryto“ draugijos skyriaus lietuviška mokykla.
1957-1958 m. kunigui Vaclovui Aliuliui vadovaujant atliktas varpinės kapitalinis remontas.
2009 m. šventoriuje kunigo Antano Domeikos rūpesčiu stulpinėje varpinėje pašventintas naujas varpas.
Bažnyčios rūsyje-kriptoje palaidotas fundatorius K. Maslauskas (miręs 1850 m.) su žmona.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Spėjama, kad bažnyčią projektavo Vilniaus universiteto profesorius architektas Karolis Gregotovičius. Bažnyčia klasicistinio stiliaus, stačiakampio plano, bebokštė. Priekiniame fasade frontonas iškeltas virš stogo. Tarpukaryje abipus frontono stovėjo du neaukšti bokštai.[2] Sienas skaido tinkuoti piliastrai, platūs karnizai.
Didysis altorius yra orderinės sistemos, su keturių kolonų retabulu, su barokiškai išgaubtu anstatu. Centrinio Kristaus paveikslo šonuose pastatytos apaštalų skulptūros.
Bažnyčioje yra saugoma molbertinė tapyba ir arnotas. Šventoriuje stovi tinkuoto mūro dviaukštė koplyčia–varpinė su bokšteliu, siaurais arkiniais langais, komplikuotu stogu. Jos stilius panašus į bizantinį. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Bažnyčia iš galo
-
Bažnyčia iš galo
-
Naujoji varpinė su varpu
-
Koplyčia–varpinė
-
Varpinėje vietoje varpo – kibiras
-
Kertinis akmuo su data „1847“
-
Kun. J. Sadūno kapas
-
Vargonų choras
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-01-07.
- ↑ Naujo Strūnaičio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. XX a. I ketv. fotografija