Stegodonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stegodon
Stegodonas
Stegodonai (rekonstrukcija)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Straubliniai
(Wikispecies-logo.svg Proboscidea)
Šeima: Stegodontidae
(Wikispecies-logo.svg Stegodontidae)
Gentis: Stegodonai
(Wikispecies-logo.svg Stegodon)
Binomas
Stegodon
Falconer, 1847
Rūšys

Stegodonai (lot. Stegodon; reiškia „uždengtas dantis“ iš graikų k. στέγειν stegein 'dengti' ir ὀδούς odous 'dantis') – priešistorinių straublinių (Proboscidea) žinduolių gentis, priklausiusi drambliams (Abel, 1919), vėliau priskirta Stegodontidae šeimai (R. L. Carroll, 1988). Stegodonai egzistavo nuo 11,6 mln. metų iki vėlyvojo pleistoceno. Nepatvirtintais duomenimis, jų dar buvo prieš 4100 metų. Fosilijų randama Azijoje ir Afrikoje, pradedant vėlyvojo mioceno epocha. Jie plačiai gyveno pleistoceno Azijoje, Rytų ir Centrinėje Afrikoje bei Šiaurės Amerikoje.

Kai kurios stegodonų rūšys buvo vienos stambiausių tarp straublinių, kurių suaugę individai buvo virš 4 m ūgio ties pečiais, 8 m ilgio, neskaitant 3 m ilgio ilčių. Kai kurių gyvūnų iltys buvo išaugusios labai arti viena nuo kitos, todėl tikėtina, kad straublys karojo permestas ant ilčių krašto.

Stegodonai laikomi giminingais mamutams ir Indijos drambliams, tačiau juos nuo dramblių skiria svarbus krūminių dantų skirtumas: stogodonų dantys primena stogelio formos iškilimus, tuo tarpu dramblių kiekvienas danties kauburėlis primena aukštą kepurėlę, be to, stegodonų skeletas buvo tvirtesnis ir tankesnis.

Stegodono skeletas
Stegodono krūminis dantis su stogelio formos iškilimais

Izoliuoto mažaūgiškumo fenomenas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip ir drambliai, stegodonai turėjo būti geri plaukikai. Jų fosilijos dažnai sutinkamos Azijos salose, kurios ir esant žemiausiam vandenyno lygiui (šaltaisiais pleistoceno periodais) negalėjo turėti susisiekimo su sausuma: Sulavesis, Floresas, Timoras, Sumba Indonezijoje, Lusonas ir Mindanao Filipinuose, Taivanas ir Japonija. Bendra salose gyvenusių žinduolių evoliucijos tendencija – izoliuotas mažaūgiškumas, kuomet izoliuotoje aplinkoje vystėsi mažesni gyvūnai.

Mažiausios rūšies Stegodon sondaari, žinomos iš 900 tūkst. metų senumo sluoksnių Indonezijos Floreso saloje, svoris buvo apie 300 kg, t. y. svėrė mažiau už azijinį buivolą. Kita nykštukinė rūšis gyveno Florese dar prieš 12 000 metų ir buvo, manoma, 2003 m. rasto žmogaus Homo floresiensis amžininke.

Filogenetinis ryšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]




Mammut americanum (Amerikinis mastodontas)




Gomphotherium sp.




Stegodon zdanskyi




Loxodonta africana (Afrikos dramblys)




Elephas maximus (Azijos dramblys)



Mammuthus columbi (Kolumbinis mamutas)









Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka