Stasė Medytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stasė Medytė
Gimė 1948 m. birželio 15 d.
Šilagalys, Panevėžio apskritis
Mirė 2022 m. sausio 16 d. (73 metai)
Panevėžys, Lietuva
Veikla dailininkė

Stasė Medytė (1948 m. birželio 15 d. Šilagalyje, Panevėžio valsčiuje –  2022 m. sausio 16 d. Panevėžyje) – Lietuvos dailininkė, grafikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S. Medytė gimė Onos ir Povilo Medžių šeimoje. Būdama septynerių pradėjo lankyti Šilagalio pradinę mokyklą. Baigusi Uliūnų aštuonmetę mokyklą[1], 1964–1968 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, įgijo dailininko-meistro (tekstilininko) kvalifikaciją. 1975–1979 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto Dailės skyriuje. Jai suteikta dailininko-apipavidalintojo kvalifikacija.[2] 1979 m. apsigyveno Panevėžyje ir įsitraukė į miesto dailės gyvenimą.[3]

Nuo 1980 m. Panevėžio autokompresorių gamyklos „Aurida“ klubo liaudies dailės studijos „Spektras“ vadovė.[4] Nuo 1983 m. Lietuvos ekslibrisininkų klubo narė[5], nuo 2000 m. – šio klubo vadovė[6]. 1987 m. Panevėžyje įkūrė ekslibrisininkų klubą „Bitė“[7] ir jam vadovavo.

Nuo 1995 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.[2]

S. Medytė ekslibriso parodų ir konkursų organizatorė. Visą gyvenimą dailininkė kaupė ekslibrisų kolekciją – tai dovanoti, parodose, knygose skelbti ar jai pačiai dedikuoti knygos ženklai.[8]

Mirė Panevėžyje, palaidota Šilagalio (Panevėžio r.) kapinėse.[9]

Kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Platus S. Medytės kūrybinis diapazonas: pastele tapyti portretai ir gamtovaizdžiai, plakatai, knygų iliustracijos, reklaminė ir smulkioji grafika, ekslibrisai. Pastarieji ir yra svarbiausioji jos meninės raiškos sritis.[3]

1968 m. grafikė sukūrė pirmąjį savo ekslibrisą.[10] Savo stilistika ir struktūra S. Medytės ekslibrisai priklauso Vinco Kisarausko puoselėtai srovei. Jos ekslibrisai – itin kompaktiški, konstruktyvūs, daugeliu atveju netgi minimalistiniai.[3]

S. Medytė iliustravo Juozo Mėdžiaus, Almos Karosaitės, Jarutės Vaičekauskienės, Jūratės Šaumanienės, Justo Jasėno knygas, Alfonso Lipniūno „Dienoraštį“. Dailininkės iliustracijos kruopščiai apgalvotos, kompaktiškos.[9]

Kita darbo erdvė – parodų katalogai, bukletai, reklaminiai lapeliai. Šioje grafinio dizaino srityje autorė vėlgi buvo lakoniška, konstruktyvi, gerai jaučianti leidinio funkciją.[3]

Mažiau žinoma S. Medytės tapyba. Iš tapybos žanrų mėgo portretą, atliekamą pastelės technika. Yra sukūrusi Panevėžio žymių asmenybių: aktorių, dvasininkų, režisierių, mokytojų portretų.[9] Šiuose darbuose dailininkė siekė ne tik fizinio panašumo, bet ir dvasios atpažįstamumo.[3]

Be grafikos, tapybos S. Medytė domėjosi fotografija. Yra sukūrusi meniškų fotografijų.[9]

Nuo 1973 m. dalyvavo parodose ir ekslibriso konkursuose Lietuvoje ir užsienyje[5] (Italijoje, Belgijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Jugoslavijoje, Šveicarijoje, Kinijoje). Apdovanota konkursų premijomis, padėkos raštais, diplomais.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1987 m. Ekslibrisų konkursas „Panevėžys 1917–1987“ (Panevėžys, Lietuva), trečia premija.[11]
  • 1990 m. Tarptautinis konkursas „Žalgiriui – 580“ (Vilnius, Lietuva), padėkos raštas.[12]
  • 1991 m. Tarptautinis konkursas „Juozui Zikarui – 110“ (Lietuva), Lietuvos banko Panevėžio skyriaus apdovanojimas.[13]
  • 1991 m. Tarptautinis ekslibrisų konkursas, skirtas „Šilutei – 480“ (Šilutė, Lietuva), Vydūno klubo padėkos raštas.[14]
  • 1992 m. Tarptautinis ekslibrisų konkursas „Katowice’92“ (Katovicai, Lenkija), diplomas.[15]
  • 1992 m. Tarptautinis ekslibrisų konkursas „Lenkijos medinė liaudies architektūra ekslibrise“ (Grudziondzas, Lenkija), diplomas.[16]
  • 1993 m. Tarptautinis konkursas „Panevėžiui – 490“ (Panevėžys, Lietuva), laureatė.[17]
  • 1993 m. Tarptautinis konkursas „Warsaviana“ (Varšuva, Lenkija), mecenatų premija.[18]
  • 1995 m. Tarptautinis ekslibrisų konkursas-paroda „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Mstislavas Dobužinskis 120“ (Vilnius, Lietuva), trečia premija.[19]
  • 1996 m. Tarptautinis ekslibrisų konkursas „Ekslibrisas Lietuvos geležinkeliui“ (Lietuva), prizas.[20]
  • 1996 m. Tarptautinis ekslibrisų konkursas „Caux – 50“ (Panevėžys, Lietuva), prizas.[21]
  • 2000 m. Tarptautinis konkursas-paroda „M. K. Čiurlioniui – 125” (Vilnius, Lietuva), LR kultūros ministerijos padėka.[22]

Atmintis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S. Medytės nutapyti portretai, paveikslai saugomi Panevėžio kraštotyros muziejuje.[8]

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas S. Medytės rankraščių fondas, kurį sudaro dailininkės maketuoti parodų katalogai, kvietimai, A. Lipniūno „Dienoraščio“ iliustracijos, ekslibrisai, atvirukai, eskizai, vokai. S. Medytei sukurti ekslibrisai. Šeimos dokumentai, laiškai. S. Medytės nuotraukos: vienos, šeimos, su dailininkais, kitais asmenimis.[23]

Dalis S. Medytės sukurtų knygos ženklų saugomi Šiaulių Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.[8]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mikeliūnienė, Stasė. Dailininkė Stasė Medytė (1948–2022). Iš Kaimas šilo gale. Panevėžys: D. Rudžio individuali įmonė, 2022, p. 103–104. ISBN 978-609-8202-44-1.
  2. 2,0 2,1 Stasė Medytė. Iš Stasė. Kūrybinio pasaulio dvelksmas. Panevėžys: [Panevėžio spaustuvė], 2008, p. 61. ISBN 978-9955-694-48-9.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Rimkus, Vytenis. [Apie Stasę Medytę]. Iš Šilagalio medis. Panevėžys: [Panevėžio raj. s-bė], 1998, p. 2.
  4. Panevėžio Autokompresorių gamyklos klubo saviveiklinės dailės studijos jubiliejinė paroda: [katalogas] / Sudarytoja S. Medytė. Panevėžys, 1982.
  5. 5,0 5,1 Stasė Medytė. Iš Ekslibrisas miestui ir pasauliui. Vilnius: P. Kalibato IĮ „Petro ofsetas“, 2000, p. 72. ISBN 9986-824-48-6.
  6. Stasė Medytė. Iš Panevėžio dailės dienos' 2003. [Panevėžys]: Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius, [2003], p. 16.
  7. Medytė, Stasė. Knygos ženklo kelias. Iš Ekslibrisas miestui ir pasauliui. Vilnius: P. Kalibato IĮ „Petro ofsetas“, 2000, p. 9. ISBN 9986-824-48-6.
  8. 8,0 8,1 8,2 Jasėnas, Justas. Su paukštuku iš Šilagalio. Iš Sekundė. 2022, saus. 28, p. 8.
  9. 9,0 9,1 9,2 9,3 Mikeliūnienė, Stasė. Dailininkė Stasė Medytė (1948–2022). Iš Kaimas šilo gale. Panevėžys: D. Rudžio individuali įmonė, 2022, p. 105. ISBN 978-609-8202-44-1.
  10. Mikučionytė, Raimonda. Ekslibrisų karalienė. Iš Panevėžio balsas. 2011, birž. 18, p. 7, 17.
  11. Panevėžys 1917–1987. Exlibrių konkurso-parodos katalogas / Sudarytoja J. Vaičekauskienė. Panevėžys, 1987.
  12. Ex libris. Žalgiriui – 580: parodos katalogas / Sudarytojas A. Čepauskas. Vilnius, 1990.
  13. Juozas Zikaras, 1881–1944. Exlibris. Tarptautinio ekslibrio konkurso, skirto J. Zikaro 110-osioms gimimo metinėms, parodos katalogas / [Sudarytoja S. Medytė. Panevėžys, 1991].
  14. Šilutei – 480. Tarptautinis ekslibrisų konkursas-paroda: katalogas / Sudarytoja I. Labutytė. [Klaipėda], 1991.
  15. Międzynarodowy Przegląd Ekslibrisu Drzeworytniczego i Linorytniczego „Katowice'92“: [katalogas] / Sudarytojas A. Wątek ... et al. Katowice, 1992.
  16. Zabytkowa architektura drewniana w ekslibrisie. III Międzynarodowe Biennale: [katalogas / Sudarytojas H. Stopikowski. Grudziądz], 1993.
  17. Panevėžys – 490. Tarptautinis ekslibrisų konkursas / [Sudarytoja S. Medytė. Panevėžys], 1993.
  18. Varsaviana. Międzynarodowy konkurs na ekslibris o motywach Warszawskich: [katalogas] / Sudarytojas J. T. Czosnyka. [Warszawa], 1993.
  19. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Mstislavas Dobužinskis 120. Tarptautinė ekslibrisų paroda: katalogas / [Sudarytojas D. Strikulis]. Vilnius, 1995.
  20. Ekslibrisas Lietuvos geležinkeliui. Tarptautinis ekslibrisų konkursas, skirtas nepriklausomo Lietuvos geležinkelio atkūrimo penkerių metų sukakčiai: katalogas / Sudarytojas A. Čepauskas. Vilnius, 1996.
  21. Caux – 50. Tarptautinis ekslibrisų konkursas / [Sudarytoja N. Pauliukienė ... et al.]. Panevėžys, 1996.
  22. M. K. Čiurlioniui – 125. Ekslibrisai, mažoji grafika: tarptautinės parodos katalogas / Sudarytojas A. Čepauskas. Vilnius, 2000.
  23. Medytė Stasė. Iš Rankraščių rinkinių rodyklė. Panevėžys: Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka [i.e. Amalkeros leidyba], 2004, p. 26. ISBN 9955-9484-8-5.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]