Starachovicės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Starachovicės
lenk. Starachowice
   Starachowice herb.svg      Starachowice flaga.svg   
Starostwo Powiatowe (Starachowice).JPG
Apskrities administracijos pastatas

Starachovicės
51°04′00″ š. pl. 21°04′00″ r. ilg. / 51.06667°š. pl. 21.06667°r. ilg. / 51.06667; 21.06667 (Starachovicės)Koordinatės: 51°04′00″ š. pl. 21°04′00″ r. ilg. / 51.06667°š. pl. 21.06667°r. ilg. / 51.06667; 21.06667 (Starachovicės)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija link={{{alias}}} Švento Kryžiaus vaivadija
Įkūrimo data 1624 (miesto teisės)
Gyventojų (2008) 55 126
Plotas 31,85 km²
Tankumas (2008) 1 731 žm./km²
Pašto kodas 27-200
Tinklalapis www.starachowice.eu
Commons-logo.svg Vikiteka StarachovicėsVikiteka

Starachovicės (lenk. Starachowice) – miestas vidurio rytų Lenkijoje, Švento Kryžiaus vaivadijoje, apie 37 km į šiaurės rytus nuo vaivadijos sostinės Kelcų, pusiaukelėje (apie 170 km) tarp Krokuvos ir Varšuvos. Administracinis apskrities (Powiat starachowicki) centras, įsikūręs vaizdingame Kamenos (Kamienna) upės slėnyje, apylinkėse stūkso Švento Kryžiaus kalnai (Góry Świętokrzyskie). 19751998 m. priklausė Kelcų vaivadijai. Turi apie 55,1 tūkst. gyv. (2008 m.). 1939-1949 m. laikotarpyje miestas vadinosi Starachowice-Wierzbnik.

Starochovicėse nuo 1948 m. įsikūrusi lenkiškų sunkvežimių gamykla FSC Star (Fabryka Samochodów Ciężarowych „Star“). Joje buvo pagamintas pirmasis popiežiui skirtas papamobilis. Šiuo metu gamykla priklauso vokiečių MAN SE koncernui ir „Star“ ženklo nebenaudoja.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia

Krzyżowa Wola gyvenvietėje (dab. Starachovicių ribose) nuo XV a. pradėta lydyti geležies rūdą. Augo rūdos kasyba, plėtėsi ir metalurgijos pramonė. 1624 m. suteiktos miesto teisės. 1921 m. pastatyta ginkluotės gamykla, kurioje buvo gaminamos įvairių tipų patrankos. Per II Pasaulinį karą sugriautos gamyklos vietoje pradėta gaminti sunkvežimius „Star“.

1994 m. paskutinėje geležies rūdos šachtoje baigėse žaliavų atsargos, ir ji buvo uždaryta, taip užbaigdama šimtametes kalnakasybos tradicijas šiame rajone. Naujoms ekonomikos šakoms vystytis padeda įsteigta speciali ekonominė zona. Atidarytas technikos muziejus supažindina su metalų gavybos ir lydymo pramonės istorija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]