Stanislovas Rimkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Stanislovas Pijus Rimkus (1912 m. sausio 15 d. Pašlynio vienkiemyje (prie Kvėdarnos) – 1942 m. gegužės 20 d. Sol Ilecke (Čkalovo sritis, Rusija)) – Lietuvos katalikų kunigas, visuomenininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augo penkių vaikų šeimoje. Jam būnant septynerių, mirė tėvas. Stanislovas lankė Kvėdarnos pradinę mokyklą, Rietavo progimnaziją ir Švėkšnos gimnaziją. Besimokydamas įstojo į skautų organizaciją, kartu su broliu Antanu leido laikraštėlį moksleiviams „Saulutės spinduliai“. Savo tėviškėje įsteigė „Pavasario“ organizaciją.

1929–1936 m. mokėsi Telšių kunigų seminarijoje. Po baigimo paskirtas Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios vikaru. 1938 m. įsteigė „Kražių skerdynių“ muziejų. Po metų pradėjo leisti laikraštį „Kražių aidai“, bendradarbiavo kitoje katalikiškoje spaudoje. Parapijoje aktyviai dirbo su pavasarininkais ir šauliais, rengdavo susibūrimus. Jis taip pat įsteigė pavasarininkų biblioteką, atidarė „Liaudies universitetą“.

1940 rugpjūčio 6 d. suimtas sovietinių organų. Apkaltinus antivalstybine agitacija, St.Rimkus patalpintas Raseinių kalėjime. Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui išvežtas į Sol Ilecko kalėjimą tuometinėje Čkalovo srityje Rusijoje. Nuteistas 10 m. kalėti ir 5 m. tremties. Su nuosprendžiu nesutiko, rašė kasacinius protestus. 1942 m. gegužės 10 d. pakartotinai įvykęs teismas nusprendė kaliniui paskirti mirties bausmę. Po dešimties dienų ji buvo įvykdyta.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Laukuvoje įsteigtas kun. Stanislovo Rimkaus muziejus. Juo rūpinasi kunigo sesuo Kristina Rimkutė.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]