Splitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Split)
Jump to navigation Jump to search
Splitas
kroat. Split
   Coat of arms of Split.svg   
Cathedral of st dominius Split.JPG
Katedros varpinė

Splitas
43°30′00″ š. pl. 16°26′00″ r. ilg. / 43.50000°š. pl. 16.43333°r. ilg. / 43.50000; 16.43333 (Splitas)Koordinatės: 43°30′00″ š. pl. 16°26′00″ r. ilg. / 43.50000°š. pl. 16.43333°r. ilg. / 43.50000; 16.43333 (Splitas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Kroatijos vėliava Kroatija
Regionas: Splito–Dalmatijos apskritis
Gyventojų (2007 m.): 176 300
Commons-logo.svg Vikiteka: SplitasVikiteka
Kirčiavimas: Splìtas

Splitas – Kroatijos miestas, didžiausias ir svarbiausias Dalmatijoje.[1] Įsikūręs ant mažo pusiasalio rytinėje Adrijos jūros pakrantėje. Absoliuti dauguma gyventojų – kroatai. Be Diokletiano rūmų Splite yra daug bažnyčių, muziejų ir paminklų. Čia galima pamatyti Šv. Pranciškaus bažnyčią, Kroatijos archeologinių paminklų muziejus, Meštrovičiaus galeriją, Nacionalinę dailės galeriją, Archeologijos muziejų, Dievo Motinos Malonės bažnyčią Popjude.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Splito įkūrimas dažniausiai siejamas su Romos imperatoriaus Diokletiano rūmų pastatymu šioje vietoje, tačiau yra įrodymų, jog dar seniau čia buvo įsikūrusi graikų kolonija. Tuomet miestas vadintas Aspalatu ir Spalatu. Nuo 535 m. miestą valdė Bizantija. 639 m. jį sugriovė avarai, tačiau 650 m. Splitą susigrąžino Bizantija. 1105 m. miestą užėmė Vengrijos karalius Kalmanas.

1420 m. Venecijos respublika pagaliau tapo ilgalaike Splito valdytoja, tačiau Osmanų imperijos keliama grėsmė niekur nedingo – mieste buvo statomi didžiuliai gynybiniai įtvirtinimai. XIX amžiuje Splito šeimininku buvo ir Napoleonas, tačiau nuo 1814 m. miestą valdė Austrijos-Vengrijos imperija. Per Antrąjį pasaulinį karą Splitą aneksavo Italijos karalystė (1861–1946), vėliau, po Italijos kapituliacijos 1943 m., miestą išvadavo Jugoslavijos partizanai. Iš karto po to Splitą reokupavo Trečiasis Reichas, o 1944 m. kontrolę vėl susigrąžino partizanai.

Antrojo pasaulinio karo Splite buvo pastatyta daug laivų statyklų. Kroatijos nepriklausomybės karo metu 1991 m. miestas nukentėjo nuo bombardavimų. Iš Splito galima pasiekti bet kurią salą. Daug žmonių naudojasi laivais, kad pasiektų darbą.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1979 m. mieste vyko Viduržemio jūros žaidynės, 1990 m. – Europos lengvosios atletikos čempionatas.

Krepšinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Splito krepšinio klubas XX a. devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje buvo viena stipriausių Europos vyrų krepšinio komandų, kuri tris kartus iš eilės – 1989 m., 1990 m. ir 1991 m. – laimėjo Eurolygos turnyrą.

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Split (Splitas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 378 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]