Rusijos imperijos kariuomenė
| Rusijos imperijos kariuomenė Русская императорская армия | |
|---|---|
 | |
| Įkurtos | 1721 m. |
| Išformuotos | 1917 m. |
| Štabo būstinė | Sankt Peterburgas |
| Vadovybė | |
| Vyriausiasis kariuomenės vadas | Petras I |
| Susiję straipsniai | |
| Istorija | Baro konfederacija, 1794 m. sukilimas, Napoleono karai, 1831 m. sukilimas, Krymo karas, 1863 m. sukilimas, Rusijos-Turkijos karas 1877-1878 m., Rusijos-Japonijos karas, 1905–1907 m. Rusijos revoliucija, Pirmasis pasaulinis karas, Vasario Revoliucija |
Rusijos imperijos kariuomenė – Rusijos imperijos (1721–1917 m.) ginkluotosios pajėgos, sudarytos Rusijos carui Petrui I Šiaurės karo metu reorganizavus Rusijos carystės kariuomenę.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rusijos imperijos kariuomenės užuomazga – jaunojo Petro Aleksejevičiaus 1683 m. kariniams žaidimams Preobražensko kaime iš bendraamžių suformuoti „pramoginiai pulkai“, kuriuose pats Petras tarnavo tik būgnininku. Iš šių pulkų 1687 m. buvo sudarytas leibgvardijos Preobražensko pulkas.
Petrui I apsilankius Europos valstybėse buvo atlikta senosios kariuomenės reorganizacija, iš esmės sukurtas naujas Rusijos karo laivynas, artilerija, reformuota kavalerija. Ši struktūra praktiškai išsilaikė iki 1807–1812 m. karų su Prancūzija. 1874 m. rekrutų prievolė buvo pakeista visuotine karine prievole.
Dar viena kariuomenės valdymo ir struktūrinė reforma buvo atlikta po kariuomenės pralaimėjimų Rusijos–Japonijos kare. Tačiau tai Rusijos imperijos nebeišgelbėjo – 1917 m. Vasario revoliucija panaikino visą imperiją.
Kariuomenės struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rusijos imperijos kariuomenę sudarė:
Gvardijos korpusas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Būstinė: Sankt Peterburgas, dislokavimo vietos: Carskoje Selo, Peterhofas, Gatčina, Varšuva. Į gvardijos korpuso sudėtį įėjo:
- 3 gvardijos pėstininkų divizijos ir gvardijos šaulių divizija, kiekvienoje po 4 pulkus.
- Kavalerija, sudaryta iš 2 kavalerijos divizijų ir Atskirosios gvardijos kavalerijos brigados, iš viso 14 pulkų,
- Artilerija, sudaryta iš 4 artilerijos brigadų ir specialiųjų dalinių
Grenadierių korpusas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Grenadierių korpusą sudarė:
- 2 pėstininkų grenadierių divizijos po 4 pulkus
- Kavalerijos divizija, turėjusi dragūnų, ulonų, husarų ir Dono kazokų pulkus.
- Artilerija, sudaryta iš 3 grenadierių artilerijos brigadų, Kaukazo grenadierių brigados ir Grenadierių mortyrų dviziono.
Pėstininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pėstininkų divizijos buvo suskirstytos pagal teritorinį principą į 4 apygardas, kiekvienoje po 13 pėstininkų divizijų, iš viso 208 pulkai.
Šauliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaulių korpusas pradėtas kurti 1883 m. Jį sudarė:
- 11 Sibiro šaulių divizijų po 4 pulkus kiekvienoje
- 10 šaulių brigadų po du pulkus kiekvienoje
- 4 suomių šaulių brigados po 4 pulkus kiekvienoje
- 2 Kaukazo šaulių brigados po du pulkus
- 6 Turkestano šaulių brigados, iš viso 12 pulkų.
Kavalerijos korpusas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kavalerijos dalinius sudarė:
- 15 kavalerijos divizijų, kurių kiekvienoje buvo po dragūnų, ulonų, husarų ir kazokų pulką.
- Kaukazo kavalerijos divizija – 3 dragūnų ir 1 kazokų pulkas
- 2 Dono kazokų divizijos po 4 pulkus
- 3 Kaukazo kazokų divizijos
- Turkestano kazokų divizija
- 7 atskirosios kavalerijos brigados po 2 pulkus
- 5 atskirieji raitelių pulkai
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rusijos Imperijos kariuomenė Archyvuota kopija 2008-06-21 iš Wayback Machine projekto.