Barboros Radvilaitės gatvė
| Barboros Radvilaitės gatvė | |
|---|---|
| |
| 2023 m. | |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Ilgis | 0,28 km |
| Pradžia | Pilies gatvė |
| Pabaiga | Maironio gatvė |
| Miesto dalys | Senamiestis |
Barboros Radvilaitės gatvė – Vilniaus senamiesčio gatvė, prasidedanti nuo Pilies gatvės ir besidriekianti iki Maironio gatvės, atsiremianti į aikštelę ties Bernardinų sodo pagrindiniais vartais.
Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki I Pasaulinio karo vadinta Karališkąja arba Karališkųjų Malūnų gatve. Tarpukaryje vadinta lenk. Królewska gatve. Sovietmečiu vadinta Pionierių gatve.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Netoli Barboros Radvilaitės ir Pilies gatvių sankirtos stovėjo Karališkasis malūnas, t. y. į pietvakarius nuo Pilies (Gedimino) kalno. Dabar vieta lokalizuojama pietvakarinėje Sereiškiškių parko dalyje. XIX a. malūnas nugriautas.[2] Rytiniame kampe tarp Vilnelės kranto ir Bernardinų vienuolyno daržų buvo pastatyti 4 dviejų ir vieno aukšto namai, priklausę bernardinams. 1869 m. tiesiant dabartinę Maironio gatvę, bernardinų namai nugriauti. XIX a. vietoj jų pastatytas 3 aukštų namas (Barboros Radvilaitės g. 9).[3]
Šalia stovėjęs Barboros Radvilaitės g. 7 namas pastatytas dviejų aukštų. XVIII a. viduryje ši gyvenamųjų ir ūkinių pastatų komplekso valda priklausė kanaunininkui Antonavičiui. 1785 m. valdą nusipirko Rodkevičius, kurio šeima čia gyveno pusantro šimtmečio. 1795–1806 m. namas buvo perstatytas ir išplėstas. Pastatas rekonstruotas ir 1812–1814 m. Po 1836–1837 m. rekonstrukcijos pastatas išnuomotas mokyklai, jame įsikūrė parduotuvės ir buvo įrengti butai. 1910 m. pagal architekto Augusto Kleino projektą greta namo buvęs sandėlys perstatytas į mansardą su įmontuota palėpe. Dviejų aukštų pastatus juosė uždaras netaisyklingos formos kiemas su arka į gatvę. Sienos sumūrytos iš plytų ir tinkuotos, stogas čerpinis.[3][4]
Barboros Radvilaitės g. 5 stovintis namas triaukštis, klasicistinio fasado. 1667 m. namas priklausė Vilniaus katedros kapitulai. 1787 m. pastatas atiteko Černovskiams. Juzefas Černovskis namą rekonstravo. XIX a. jame gyveno Vilniaus universiteto studentai, darbuotojai. 1837 m. pristatytas trečias aukštas.[3][4]
Nuo 1834 m. išliko nepakitęs ir Barboros Radvilaitės g. 3 namas. 1862 m. rugsėjo 15 d. jame mirė poetas Vladislovas Sirokomlė. Namą nupiešė dailininkas Ferdinandas Ruščicas.[3]
Barboros Radvilaitės g. 1 namas priklausė Vilniaus katedros kapitulai. Jis pastatytas XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje. Ne kartą degė ir kapitulos narių restauruotas. Puošniai pastatą sutvarkė prelatas Antanas Juozapas Žolkovskis. 1833 m. name gyveno kanaunininkas, poetas Simonas Stanevičius. Kiemo fasade išlikę gotikinio mūro fragmentų.[5]
Dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anksčiau namai buvo pastatyti iš abiejų pusių. Dabar likę tik pietų pusėje ir keletas namų prie Bernardinų sodo bei Sereikiškių parko glūdumoje. Gatvė asfaltuota, daro lankstą ties Bernardinų sodo vartais, čia baigiasi atsiremdama į automobilių stovėjimo aikštelę.
Ilgis ~280 m., joje stovi 12 namų. Gatvė yra netoli Vilnios. Ribojasi su Maironio, Pilies, Šventaragio ir Šiltadaržio gatvėmis.[6]
Gatvėje veikia Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacija (Barboros Radvilaitės g. 1), Lietuvos pilių tyrimo centras, Valdovų rūmų paramos fondas (Barboros Radvilaitės g. 7), Etnomuzikos institutas, Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas, Lietuvos Chorų sąjunga bei žurnalo “Liaudies kultūra” redakcija (Barboros Radvilaitės g. 8).[6]
Gatvėje yra įrengta memorialinė lenta ant namo, kuriame mirė poetas Vladislovas Sirokomlė. 2011 m. ant Lietuvos socialdemokratų partijos būstinės namo sienos atidengta paminklinė lenta Algirdui Mykolui Brazauskui.[7]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Nuo Bernardinų sodo vartų -
Namo fasadas -
Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvių kampas, kampinis namas -
Atminimo lenta Vladislovui Sirokomlei
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvės. Vilnius: Charibdė, 2000. ISBN 9986-745-23-3.
- ↑ Dominykas Burba. LDK istorija: kur stovėjo Vilniaus karališkasis malūnas ?. Skelbta „15 min.lt”, 2013. [1]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
- ↑ 4,0 4,1 Rupeikienė Marija. Čarnovskių namas// Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. – Т. 1: Vilnius. – p. 387. – 592.
- ↑ Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvių istorija. Pilies gatvė. Vilnius: Charibdė, 2015. ISBN 978-9986-745-89-1.
- ↑ 6,0 6,1 Barboros Radvilaitės gatvė Vilniaus kataloge. [2]
- ↑ Vilniuje atidengta paminklinė lenta Algirdui Mykolui Brazauskui (nuotraukos). [3]