Pogradecis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Buras (aptarimas | indėlis)
info
Buras (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:
[[Image:Church in Pogradec.jpg|right|thumb|200px|Pogradecio ortodoksų bažnyčia]]
[[Image:Church in Pogradec.jpg|right|thumb|200px|Pogradecio ortodoksų bažnyčia]]
[[Image:Hotel Royal in Pogradec.jpg|right|thumb|200px|Pogradecio krantinė]]
[[Image:Hotel Royal in Pogradec.jpg|right|thumb|200px|Pogradecio krantinė]]
'''Pogradecis''' ([[Albanų kalba|Albanų k.]]: ''Pogradeci'', [[Makedonų kalba|makedonų]] ir [[Bulgarų kalba|bulgarų k.]]: ''Подградец'') yra vienuoliktas pagal dydį [[Albanijos mietai|Albanijos miestas]], kurio plotas yra apie 15 km², ir išsidėstęs apie 700 m aukštyje virš [[jūros lygis|jūros lygio]] - istorinėje-geografinėje [[Mokra|Mokros]] srityje. Pagal 2005 m. demogradinius duomenis, mieste gyvena apie 30,000 gyventojų - daugiausia [[albanai|albanų]]. Apytiksliai po pusę miesto gyventojų sudaro [[krikščionys]] [[stačiatikiai]] ir [[musulmonai]].
'''Pogradecis''' ([[Albanų kalba|Albanų k.]]: ''Pogradeci'', [[Makedonų kalba|makedonų]] ir [[Bulgarų kalba|bulgarų k.]]: ''Подградец'') yra vienuoliktas pagal dydį [[Albanijos miestai|Albanijos miestas]], kurio plotas yra apie 15 km², ir išsidėstęs apie 700 m aukštyje virš [[jūros lygis|jūros lygio]] - istorinėje-geografinėje [[Mokra|Mokros]] srityje. Pagal 2005 m. demogradinius duomenis, mieste gyvena apie 30,000 gyventojų - daugiausia [[albanai|albanų]]. Apytiksliai po pusę miesto gyventojų sudaro [[krikščionys]] [[stačiatikiai]] ir [[musulmonai]].


Pogradecis yra antras pagal dydį ir svarbą [[Korčė|Korčos]] apygardos miestas, kartu esantis ir [[Pogradecio srities]] centras. Miestas yra nutolęs 129 km nuo [[Albanija|Albanijos]] sostinės [[Tirana|Tiranos]], 40 km nuo [[Korčia|Korčios]] ir 5 km nuo kaimyninės [[makedonija|Makedonijos]] sienos. Miestas yra įsikūręs šalies pietryčiuose netoli [[Makedonija|Makedonijos]] Respublikos sienos, vaizdingai išsidėstęs prie pat pietvakarinio [[Ohrido]] ežero kranto, iš vakarų pusės apsuptas [[Pindo kalnai|Pindo kalnų]] priekalnių.
Pogradecis yra antras pagal dydį ir svarbą [[Korčė|Korčos]] apygardos miestas, kartu esantis ir [[Pogradecio srities]] centras. Miestas yra nutolęs 129 km nuo [[Albanija|Albanijos]] sostinės [[Tirana|Tiranos]], 40 km nuo [[Korčia|Korčios]] ir 5 km nuo kaimyninės [[makedonija|Makedonijos]] sienos. Miestas yra įsikūręs šalies pietryčiuose netoli [[Makedonija|Makedonijos]] Respublikos sienos, vaizdingai išsidėstęs prie pat pietvakarinio [[Ohrido]] ežero kranto, iš vakarų pusės apsuptas [[Pindo kalnai|Pindo kalnų]] priekalnių.

11:31, 5 spalio 2007 versija

40°54′ š. pl. 20°39′ r. ilg. / 40.900°š. pl. 20.650°r. ilg. / 40.900; 20.650

Pogradecio ortodoksų bažnyčia
Pogradecio krantinė

Pogradecis (Albanų k.: Pogradeci, makedonų ir bulgarų k.: Подградец) yra vienuoliktas pagal dydį Albanijos miestas, kurio plotas yra apie 15 km², ir išsidėstęs apie 700 m aukštyje virš jūros lygio - istorinėje-geografinėje Mokros srityje. Pagal 2005 m. demogradinius duomenis, mieste gyvena apie 30,000 gyventojų - daugiausia albanų. Apytiksliai po pusę miesto gyventojų sudaro krikščionys stačiatikiai ir musulmonai.

Pogradecis yra antras pagal dydį ir svarbą Korčos apygardos miestas, kartu esantis ir Pogradecio srities centras. Miestas yra nutolęs 129 km nuo Albanijos sostinės Tiranos, 40 km nuo Korčios ir 5 km nuo kaimyninės Makedonijos sienos. Miestas yra įsikūręs šalies pietryčiuose netoli Makedonijos Respublikos sienos, vaizdingai išsidėstęs prie pat pietvakarinio Ohrido ežero kranto, iš vakarų pusės apsuptas Pindo kalnų priekalnių.

Istoriniu požiūriu šis miestas yra ir vienas svarbiausių Albanijos makedonų tautinės mažumos kultūrinės ir socialinės veiklos centrų, miesto apylinkėse susikoncentravusi viena iš didžiausių etninių makedonų santalkų Albanijoje.

Pogradecis yra svarbus Albanijos transporto mazgas, per kurį eina svarbūs plentai į Makedonijos Respubliką ir Graikiją. Pogradecis yra ir galutinis Duresio - Pogradeco geležinkelio punktas. Pogradeco miestas ir jo apylinkės yra vienas svarbiausių Ablanijos turizmo traukos centrų. Ohrido ežeras ir jo apylinkės yra paskelbti UNESCO pasaulio paveldo dalimi.

Mieste yra sukoncentruota lengvoji pramonė, su dominuojančia vyno gamybos ir maisto paruošos atšakomis.

Istorija

Pogradecis ir jos apylinkės yra vienos seniausiai apgyvendintų Albanijos vietų, pirmiųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datoujamos nuo akmens amžiaus laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės - žalvario ir geležies amžiaus - gyvenviečių liekanų. Jau nuo senovės laikų Ohrido ežero pakrantės buvo apgyvendintos senųjų šio regiono gyventojų - ilyrų genčių.

Jau antikos laikais dabartinis Pogradecio miestas buvo viena iš svarbesnių gyvenviečių, apie kurios svarbą byloja ir vienoje iš miestą supančių kalvų esantys senovės įtvirtinimų griuvėsiai. Ilgainiui šios vetovės buvo stipriai veikiamos graikijos civilizacijos įtakos. Pogradecis, kaip ir jos apylinkės, ilgą laiką priklausė senovės antikinėms valstybėms: Makedonijai, Romos imperijai, Bizantijai.

Nuo VI a. į Balkanų pusiasalio regioną ėmus intensyviai skverbtis slavams, palaipsniui ši vietovė buvo gausiai apgyvendinta slavų genčių - dabartinių makedonų ir bulgarų protėvių. Ilgainiui šis miestas vienu iš svarbesnių Bulgarijos karalystės miestų, stačiatikybės centrų. Miesto pavadinimas yra slaviškos kilmės, sudarytas iš dviejų bulgarų (makedonų) kalbos kilmės žodžių: под (po) ir градец (град - miestas).

Viduramžiais miestas kurį laiką buvo pavaldus viduramžių Graikijos valstybei - Epyro Despotijai, vėliau Serbijos karalystei, kol, galiausiai, XIV a. šis miestas atiteko Osmanų imperijai. Jai valdant pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų persikelėlių, suintensyvėjo vietinių slavų albanizacija (iki XIX a. II pusės miesto ir jo apylinkių gyventojų daugumą sudarė slavai).

1912 m., Albanijai paskelbus nepriklausiomybę, 1913 m. šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei. Tapukario laikotarpiu šiame regione ypač sustiprėjo vietinių slavų asimiliacija, padedant vietos albanų administracijai.

II pasalinio karo išvakarėse, 1939 m., miestas, kaip ir likusi Albanija, buvo užimtas Italijos kariuomėnės. 1940 - 1941 m. netoli miesto ėjo fronto linija, skirianti Graikijos ir Italijos kariuomėnes. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerinės Vokietijos karuomėnės, kol, galiausiai, 1944 m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų partijos vadovaujamų partizanų.

Komunistų diktatūros laikais, miestas buvo industrializuojamas bei plečiamas. Žlugus planinei sistemai, miestas nukentėjo nuo dešimto dešimtmečio ekonominės bei nuo 1997 m. finansinės krizės.

Architektūra ir archeologija

Dėl šio krašto turtingos istorinės praeities, Pogradecio mieste bei jo apylinkėse yra gausu įvairių epochų statinių ir paminklų: priešistorinių statinių griuvėsių, romėnų ir bizantinės epochos mozaikos liekanų, bizantinės pilies griuvėsių, viduramžių Bizantijos laikų bažnyčių, osmanų laikotarpio mečečių, tiltų bei gyvenamųjų namų.

Komunistinės didktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, vilų.

Šaltiniai