Tilžės aktas: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
== Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos AKTAS == |
== Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos AKTAS == |
||
''Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi ir tai, kad mes lietuviai čionai, Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų dauguomenę, reikalaujame mes remdamies Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada visas savo jėgas už įvykdymą minėtojo siekio pašvęsti. |
''Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi ir tai, kad mes lietuviai čionai, Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų dauguomenę, reikalaujame mes remdamies ant Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada visas savo jėgas už įvykdymą minėtojo siekio pašvęsti. |
||
Tilžėje, lapkričio 30 d. 1918 mt. |
Tilžėje, lapkričio 30 d. 1918 mt. |
||
01:08, 9 liepos 2007 versija
Tilžės aktas buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos 1918 metų lapkričio 30 dieną Tilžėje. Juo buvo išreikštas Mažosios Lietuvos noras prisijungti prie Didžiosios Lietuvos.
Istorinės aplinkybės
Vokietijos imperijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, Mažosios Lietuvos lietuviai nusprendė patys kurti savo krašto ateitį. Atsižvelgę į tai, kad JAV prezidentas T. V. Vilsonas Amerikos lietuvių delegacijai žadėjo pasirūpinti, jog Mažoji Lietuva iki pat Karaliaučiaus būtų įjungta į atkuriamą Lietuvos valstybę, mažlietuviai ėmė tam ruoštis ir savo interesams atstovauti 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje įkūrė Mažosios Lietuvos (tuomet dar – Prūsų Lietuvos) tautinę tarybą į, kurią žymūs visuomenės bei kultūros veikėjai: buvęs Prūsijos parlamento narys kunigas prof. Vilius Gaigalaitis, kunigas Mikelis Reidys, rašytojas ir filosofas Vydūnas, taip pat Martynas Jankus, Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas, Jonas Vanagaitis ir kt. Po dviejų savaičių, t. y. 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje paskelbė aktą.
Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos AKTAS
Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi ir tai, kad mes lietuviai čionai, Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų dauguomenę, reikalaujame mes remdamies ant Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada visas savo jėgas už įvykdymą minėtojo siekio pašvęsti.
Tilžėje, lapkričio 30 d. 1918 mt.
Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba.
Jonas Vanagaitis, Viktoras Gailius, Martynas Jankus, Mikelis Deivikas, Mikas Banaitis, A. Smalakys, Kristupas Paura, Mikelis Lymantas, D. Kalniškys, Fr. Zubaitis, Kristupas Kiupelis, Jagomastas, Jurgis Arnašius, Jurgis Lėbartas, Liudvikas Deivikas, Jonas Užpurvis, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, Emilis Bendikas, M. Reidys, V. Didžys, Jokūbas Juška, Mikelis Klečkus, Jurgis Margys.“
Aktas pasirašytas 24 asmenų, bet signataru laikytinas ir Erdmonas Simonaitis, kuriam prieš posėdį teko skubiai išvykti į Vilnių.
Akto reikšmė
Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas šio krašto lietuviams buvo tolygus Lietuvos nepriklausomybės 1918 m. vasario 16 d. aktui. Šis lietuvių tautai svarbus pareiškimas, davęs pradžią judėjimui už abiejų Lietuvos dalių susijungimą, sukėlė vietos vokiečių valdininkų – vokietininkų pasipiktinimą. Jie reikalavo, kad tarybą atsisakytų savo tikslų.
Taryba įsteigė lietuvių klubus Tilžėje, Įsrutyje, Klaipėdoje, leido laikraščius „Prūsų lietuvių balsas“ ir vokiečių kalba „Litausche Worte“, kuriuose pasisakė už Mažosios Lietuvos prijungimą prie Didžiosios Lietuvos autonomijos teisėmis.