Aleksejus Navalnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 55: | Eilutė 55: | ||
[[2021]] m. [[spalio 20]] d. [[Europos parlamentas]] išrinko A. Navalną [[Sacharovo premija|Sacharovo premijos]] laureatu.<ref>[https://www.facebook.com/EPPGroup/posts/10158617644297689 Russian Opposition leader Alexei Navalny is the 2021 Sakharov Prize laureate.]</ref> |
[[2021]] m. [[spalio 20]] d. [[Europos parlamentas]] išrinko A. Navalną [[Sacharovo premija|Sacharovo premijos]] laureatu.<ref>[https://www.facebook.com/EPPGroup/posts/10158617644297689 Russian Opposition leader Alexei Navalny is the 2021 Sakharov Prize laureate.]</ref> |
||
[[2022]] m. sausio pradžioje buvo paskelbta apie „[[HBO]]“ ir „[[CNN]]“ sukurtą dokumentinį filmą apie A. Navalną.<ref>[https://cnnpressroom.blogs.cnn.com/2022/01/13/cnn-films-and-hbo-max-announce-revealing-alexey-navalny-documentary-thriller-navalny-by-director-daniel-roher/ CNN FILMS And HBO MAX Announce Revealing Alexey Navalny Documentary Thriller NAVALNY By Director Daniel Roher]</ref> |
|||
== Bandymas nunuodyti ir įkalinimas == |
== Bandymas nunuodyti ir įkalinimas == |
||
10:33, 14 sausio 2022 versija
| Aleksejus Navalnas rus. Алексе́й Анато́льевич Нава́льный | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1976 m. birželio 4 d. Butynė, Maskvos sritis |
| Sutuoktinis (-ė) | Julija Navalnaja |
| Vaikai | 2 |
| Veikla | Rusijos politikas, aktyvistas, teisininkas, Antikorupcinio fondo įkūrėjas bei vadovas |
| Partija | Jabloko (2000–2007) Progreso partija (2013–2018) Ateities Rusija (nuo 2018 m.) |
 Vikiteka |
Aleksejus Navalnas |
Aleksejus Navalnas (rus. Алексе́й Анато́льевич Нава́льный, g. 1976 m. birželio 4 d.) – Rusijos aktyvistas, politikas ir teisininkas. Nuo 2009 m. A. Navalnas yra aršus Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas. Kaltindamas šalies valdžią korupcija jis rengia viešas demonstracijas, mitingus. 2012 m. verslo žurnalas „The Wall Street Journal“ įvardino A. Navalną „žmogumi, kurio labiausiai bijo V. Putinas“.[1]
A. Navalnas yra vienas Rusijos opozicijos lyderių, nuo 2013 iki 2018 m. vadovavo Progreso partijai.
2011 m. A. Navalnas radijo laidoje partiją „Vieningoji Rusija“ pavadino „korupcijos partija, vagių ir nusikaltėlių partija“. Šis apibūdinimas tapo populiari opozicijos atstovų frazė, kalbant apie šalies valdžią.[2]
Politikas dažnai buvo suimtas ir įkalinamas. Rimčiausias teisinis persekiojimas prieš A. Navalną įvyko 2012 m., kuomet buvo pateikti kaltinimai pinigų plovimu. Visus kaltinimus A. Navalnas neigė.[3] 2013 m. liepos mėnesį politikas buvo nuteistas 5 metų kalėjimui darbo kolonijoje. Iš įkalinimo aktyvistas buvo paleistas jau kitą dieną, spalio mėnesį kaltinimai buvo atšaukti.[4] 2014 m. vasario mėnesį A. Navalnui ir jo broliui buvo pateikti nauji kaltinimai dėl pinigų grobstymo ir politikui buvo uždrausta išvykti iš savo namų bei bendrauti su ne šeimos nariais. A. Navalnui buvo skiriama ir atšaukta dar viena 3,5 metų kalėjimo bausmė, o jo brolis buvo įkalintas 3,5 metams.[5]
2013 m. politikas dalyvavo Maskvos mero rinkimuose ir juose surinko 27 proc. balsų, pralaimėjęs V. Putino remiamam Sergejui Sobianinui.[6] A. Navalno komanda tvirtino, kad jie gavo daugiau nei 27 proc. balsų ir šie rezultatai buvo suklastoti.[7]
2016 m. gruodį A. Navalnas paskelbė, kad ketina dalyvauti 2018 m. Rusijos prezidento rinkimuose.[8] Pagal šalies įstatymus, A. Navalnas galės iš tiesų dalyvauti rinkimuose tik tuomet, jei jam bus atšauktos skirtos įkalinimo bausmės.[9]
A. Navalnas 2017 m. liepos 7 d. išėjo iš įkalinimo įstaigos ten praleidęs 25 paras. Prieš tai jis buvo suimtas dėl Maskvos protestų organizavimo ir dalyvavimo juose.[10]
2018 m. gegužę politikas buvo dar kartą suimtas 30 parų arešto dėl dalyvavimo akcijose prieš V. Putino režimą Maskvoje.[11]
2018 m. gegužės 18 d. A. Navalnas įkūrė opozicinę partiją Ateities Rusija (Россия Будущего).
Prieš 2019 m. Maskvos tarybos rinkimus A. Navalnas palaikė nepartinius neregistruotus kandidatus ir kvietė sostinės gyventojus eiti į protesto akcijas. Jų metu vyko masiniai žmonių suėmimai, o patį opozicijos lyderį liepos mėnesį policija suėmė 10 dienų, o netrukus po šio laikotarpio dar vienam 30 dienų laikotarpiui.[12]
2021 m. spalio 20 d. Europos parlamentas išrinko A. Navalną Sacharovo premijos laureatu.[13]
2022 m. sausio pradžioje buvo paskelbta apie „HBO“ ir „CNN“ sukurtą dokumentinį filmą apie A. Navalną.[14]
Bandymas nunuodyti ir įkalinimas
2020 m. rugpjūčio 20 d. skrendant iš Tomsko į Maskvą, politikui pasidarė bloga, lėktuvui avariniu būdu nusileidus Omske, A. Navalnas be sąmonės buvo nugabentas į ligoninę, jam sukelta dirbtinė koma. Medikai išreiškė įtarimus, kad A. Navalnas buvo apnuodytas.[15] Po paros derybų su vietos medikais šeima išskraidino politiką gydytis į Vokietiją.[16] 2020 m. rugsėjo 2 d. Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad tyrimai parodė, jog A. Navalnas buvo apnuodytas „Novičiok“ dvinariais cheminiais junginiais.[17] Rugsėjo 7 d. A. Navalnas prabudo iš komos, o rugsėjo 14 d. atjungtas nuo kvėpavimo palaikymo aparato.[18] Dar po savaitės politikas išrašytas iš ligoninės.[19]
ES ir JK pritaikė ekonomines sankcijas šešiems Rusijos pareigūnams, susijusiems su bandymu nunuodyti A. Navalną, ir valstybiniam chemijos institutui.[20][21] 2021 m. sausio 17 d. politikas nusprendė grįžti į Rusiją. Besileidžiant lėktuvas, kuriuo skrido A. Navalnas, buvo nukreiptas į kitą oro uostą ir jame politikas suimtas.[22][23][24] Po šio įvykio „Amnesty International“ A. Navalną paskelbė politiniu kaliniu.[25]
2021 m. vasario 22 d. ES užsienio reikalų ministrai susitarė į sankcijų sąrašą įtraukti keturis aukšto rango Rusijos pareigūnus, laikomus atsakingais už A. Navalno įkalinimą ir susidorojimą su jo šalininkais.[26]
Šaltiniai
- ↑ The Man Vladimir Putin Fears Most Archyvuota kopija 2015-01-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Net Impact
- ↑ Russian opposition leader Navalny faces third inquiry
- ↑ Navalny Is Spared Prison Term in Russia
- ↑ Conviction of Putin foe sets off protest in Moscow Archyvuota kopija 2016-03-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „При Лужкове такого не было“: москвичи показали рекордно низкую явку
- ↑ Kremlin critic Alexei Navalny has strong showing in Moscow mayoral race, despite loss
- ↑ Алексей Навальный намерен участвовать в президентских выборах
- ↑ Алексей Навальный готов снова участвовать в выборах
- ↑ Russian opposition leader Navalny released from prison
- ↑ Russian opposition leader Navalny jailed for 30 days over protest
- ↑ Kremlin critic Alexei Navalny is hospitalized after being detained
- ↑ Russian Opposition leader Alexei Navalny is the 2021 Sakharov Prize laureate.
- ↑ CNN FILMS And HBO MAX Announce Revealing Alexey Navalny Documentary Thriller NAVALNY By Director Daniel Roher
- ↑ Врач Навального Ярослав Ашихмин: самое верное решение — эвакуировать его в хорошую клинику, например в Ганновер
- ↑ Medicininis lėktuvas išskraidino Rusijos opozicionierių A.Navalną į Vokietiją
- ↑ Alexei Navalny: Russia opposition leader poisoned with Novichok - Germany
- ↑ Navalny Taken Off Ventilator as Novichok Recovery Continues – German Hospital
- ↑ Navalny Taken Off Ventilator as Novichok Recovery Continues – German Hospital
- ↑ Chappell, Bill (2020-10-15). „EU Sanctions Russian Officials Over Navalny Poisoning, Citing Chemical Weapons Use“. NPR.org. Nuoroda tikrinta 2020-10-20.
- ↑ „Navalny Novichok poisoning: EU sanctions hit top Russians“. BBC News. 2020-10-15. Nuoroda tikrinta 2020-10-20.
- ↑ „Russia Navalny: Poisoned opposition leader held after flying home“ (anglų). BBC News. 2021-01-17. Nuoroda tikrinta 2021-01-17.
- ↑ „Alexei Navalny detained after landing in Moscow“. DW. 2021-01-17. Nuoroda tikrinta 2021-01-17.
- ↑ „Alexey Navalny detained on return to Moscow five months after being poisoned“. CNN. 2021-01-17. Nuoroda tikrinta 2021-01-17.
{{cite web}}: Citata turi nebenaudojamą parametrą|authors=(pagalba) - ↑ Russia: Aleksei Navalny becomes prisoner of conscience after arrest on arrival in Moscow
- ↑ ES nusprendė imtis sankcijų prieš keturis Rusijos pareigūnus