Himalija (palydovas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Šaltinis, papildyta
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2006 m. spalio}}

{{Palydovas
{{Palydovas
| pavadinimas = Himalija
| pavadinimas = Himalija
Eilutė 29: Eilutė 27:
| pav_temperatūra = vid: ~124 K
| pav_temperatūra = vid: ~124 K
}}
}}
'''Himalija''' (''Himalia'') – didžiausias [[Nereguliarus palydovas|nereguliarus]] ir šeštas pagal dydį [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] palydovas.
'''Himalija''' (''Himalia'') – penktas pagal dydį [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] palydovas. Jo dydis siekia tik penkis procentus ketvirtojo pagal dydį, [[Europa (palydovas)|Europos]]. <ref name='nasa'/>

Himaliją atrado [[Charles Dillon Perrine]] Liko Observatorijoje [[1904]]. Šis palydovas pavadintas nimfos [[Himalija (mitologija)|Himalijos]], pagimdžiusios [[Dzeusas|Dzeusui]] 3 sūnus, vardu. Himalija iki [[1975|1975]] m. buvo vadinama '''Jupiteris VI''' arba „[[Hestija]]“.
== Atradimas ir tyrimai ==
Himaliją atrado [[Charles Dillon Perrine]], [[1904]] m, Liko Observatorijoje (priklausančioje [[Kalifornijos universitetas|Kalifornijos Universitetui]], San Jose), 0,9 metro reflektoriumi.<ref name='nasa'/>

[[2000]] m. [[gruodžio 19]] d. palydovą nufotografavo link [[Saturnas|Saturno]] skriejęs erdvėlaivis [[Cassini-Huygens]]. Tačiau iš 4,4 mln. km atstumo daryta mažos raiškos nuotrauka nedavė jokių žinių apie Himalijos paviršių.

== Pavadinimas ==
Šis palydovas pavadintas nimfos [[Himalija (mitologija)|Himalijos]], pagimdžiusios [[Dzeusas|Dzeusui]] 3 sūnus, vardu. <ref name='nasa'>Himalia. [https://solarsystem.nasa.gov/moons/jupiter-moons/himalia/in-depth/ solarsystem.nasa.gov]</ref>


== Himalijos grupė ==
[[2000]] m. [[gruodžio 19]] d. palydovą nufotografavo link [[Saturnas|Saturno]] skriejęs erdvėlaivis [[Cassini-Huygens]]. Tačiau iš 4,4 mln. km atstumo daryta mažos rezoliucijos nuotrauka nedavė jokių žinių apie Himalijos paviršių.
Tai didžiausias palydovas [[Himalijos palydovų grupė]]je, pavadintoje tuo pačiu vardu. Šios grupės palydovai turi panašias orbitas bei spalvines ypatybes todėl greičiausiai taip pat ir bendrą praeitį. Manoma jog grupė atsirado suirus Jupiterio pagautam asteroidui.<ref name='nasa'/>


== Šaltiniai ==
Tai didžiausias palydovas [[grupė]]je, pavadintoje tuo pačiu vardu.
{{išn}}


{{Jupiterio palydovai}}
{{Jupiterio palydovai}}

21:10, 2 gruodžio 2021 versija

Himalija

Erdvėlaivio Cassini nuotrauka
Atradimas
Atradėjas C. D. Perrine
Atrastas 1904 m. gruodžio 3 d.
Orbitos charakteristikos
Vidutinis spindulys 11 432 430 km (0,07642 AU)
Orbitos ilgis 71 456 750 km (0,478 AU)
Ekscentricitetas 0,1443
Periapsis 9 782 900 km (0,065 AU)
Apoapsis 13 082 000 km (0,087 AU)
Apskriejimo
periodas
249,726 d.
Vidutinis greitis
orbitoje
max: 3,850 km/s
vid: 3,312 km/s
min: 2,879 km/s
Posvyris 29,59° (į Jupiterio ekvat.), 29,88° (į ekliptiką)
Planetos palydovas Jupiterio
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo 170 km
Paviršiaus plotas ~90,800 km²
Tūris ~2 570 000 km³
Masė 6,7×1018 kg
Vidutinis tankis 2,6 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis
~0,062 m/s²
Pabėgimo greitis ~0,1 km/s
Sukimosi apie
ašį periodas
7.782 h
Albedas 0,04
Paviršiaus
temperatūra
vid: ~124 K

Himalija (Himalia) – penktas pagal dydį Jupiterio palydovas. Jo dydis siekia tik penkis procentus ketvirtojo pagal dydį, Europos. [1]

Atradimas ir tyrimai

Himaliją atrado Charles Dillon Perrine, 1904 m, Liko Observatorijoje (priklausančioje Kalifornijos Universitetui, San Jose), 0,9 metro reflektoriumi.[1]

2000 m. gruodžio 19 d. palydovą nufotografavo link Saturno skriejęs erdvėlaivis Cassini-Huygens. Tačiau iš 4,4 mln. km atstumo daryta mažos raiškos nuotrauka nedavė jokių žinių apie Himalijos paviršių.

Pavadinimas

Šis palydovas pavadintas nimfos Himalijos, pagimdžiusios Dzeusui 3 sūnus, vardu. [1]

Himalijos grupė

Tai didžiausias palydovas Himalijos palydovų grupėje, pavadintoje tuo pačiu vardu. Šios grupės palydovai turi panašias orbitas bei spalvines ypatybes todėl greičiausiai taip pat ir bendrą praeitį. Manoma jog grupė atsirado suirus Jupiterio pagautam asteroidui.[1]

Šaltiniai