Australopitekas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Australopithecus africanus

Australopitekas (lot. Australopithecus africanus, liet. pietinė beždžionė) – buvo į žmones panaši išnykusi primatų (Primates) rūšis, gyvenusi maždaug prieš 1-5 milijonus metų. Daugiausia jų rasta Pietų ir Rytų Afrikoje. Manoma, kad tai tarpinė grandis tarp žmogbeždžionių ir dabartinių žmonių (Homo sapiens). Australopitekų (lot. australis – pietinis + gr. pithecos – beždžionė) terminą sukūrė Witwatersrand'o universiteto Pietų Afrikoje anatomijos profesorius Raymond Dart, 1925 m. taip pavadinęs fosilizuotą kaukolę iš Taung akmens skaldyklų.

Sprendžiant pagal trijų milijonų metų senumo griaučius, rastus 1974 metais Afrikoje, australopitekų kaukolė buvo beždžioniška, smegenys palyginti nedidelės, tačiau rankos trumpos ir jie galėjo vaikščioti stati dviem kojomis. Australopitekų smegenys tesudarė 35 % dabartinio žmogaus smegenų, kaukolės talpa 350-600 cm³. Jų ūgis buvo apie 1,3 m, kūno svoris galėjo siekti 25-50 kg.

Veidas prognatiškas, ryškūs antakių lankai, iltiniai dantys mažesni, o krūminiai didesni, nėra beždžionėms būdingos diastemos. Neabejotinai vaikščiojimui dviem kojomis pritaikyti griaučiai (stuburo, dubens, kelio sąnario sandara); tai tiesiogiai liudija ir 3-4 mln. m. senumo pėdų įspaudai (Laetoli, Tanzanija). Santykinai ilgos rankos, išlaikiusios primityvius bruožus, rodo prisitaikymą laipioti medžiais (ilgi lenkti pirštai, mentės sąnarinės duobės padėtis). Skeleto anatomija rodo, kad nors australopitekai galėjo vaikščioti žeme dviem kojomis, dalį laiko jie greičiausiai vis dar praleisdavo medžiuose, miegodami, maitindamiesi ar slėpdamiesi nuo plėšrūnų.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.