Rodūnia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°03′0″ š. pl. 25°0′0″ r. ilg. / 54.05000°š. pl. 25.00000°r. ilg. / 54.05000; 25.00000 (Rodūnia)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Obivan Kenobi (aptarimas | indėlis)
17 169 keitimai
S pataisyta, papildyta
Nestea (aptarimas | indėlis)
50 533 keitimai
Eilutė 19: Eilutė 19:
|kirč = {{vietovardis1|Ródūnia|Ródūnios|Ródūniai|Ródūnią|Ródūnia|Ródūnioje}}
|kirč = {{vietovardis1|Ródūnia|Ródūnios|Ródūniai|Ródūnią|Ródūnia|Ródūnioje}}
}}
}}
'''Rodūnia''', ''Rodūnė''<ref>[http://by.mfa.lt/index.php?124058687 Gardine surengtas X liaudies kultūrų festivalis]</ref> – miestelis vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]], prie [[Rodūnia (upė)|Rodūnios]] upės, už 20 km į pietus nuo [[Eišiškės|Eišiškių]] ir už 30 km į šiaurės vakarus nuo [[Lyda|Lydos]]. Yra bažnyčia, [[sinagoga]], [[žydai|žydų]] kapinės. Šiaurės vakaruose eina Baltarusijos [[valstybės siena]] su [[Lietuva]]. Rodūnios vardas kilęs iš lietuvių kalbos žodžio [[rūda]].
'''Rodūnia''', ''Rodūnė''<ref>[http://by.mfa.lt/index.php?124058687 Gardine surengtas X liaudies kultūrų festivalis]</ref> ({{be|Радунь}}, {{ru|Радунь}}) – miestelis vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]], prie [[Rodūnia (upė)|Rodūnios]] upės, už 20 km į pietus nuo [[Eišiškės|Eišiškių]] ir už 30 km į šiaurės vakarus nuo [[Lyda|Lydos]]. Yra bažnyčia, [[sinagoga]], [[žydai|žydų]] kapinės. Šiaurės vakaruose eina Baltarusijos [[valstybės siena]] su [[Lietuva]]. Rodūnios vardas kilęs iš lietuvių kalbos žodžio [[rūda]].


== Istorija ==
== Istorija ==
Pirmą kartą minima 1217 m. (kitais duomenimis – 1387 m. [[Jogaila|Jogailos]] laiške kaip parapijos centras).<ref>Kazimieras Garšva,[https://www.vle.lt/Straipsnis/Rodunia-80634 Rodūnia], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-02-04. Nuoroda tikrinta 2020-08-30.</ref> XIV–XVII a. prie Rodūnios buvo pilis, 1440 m. ir 1569 m. minimas dvaras. 1538 m. miestelyje buvo 7 gatvės, turgavietė, 11 smuklių, 210 krikščionių namų (žydų tada Rodūnioje dar nebuvo).<ref name="Kviklys">Bronius Kviklys, [https://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do;jsessionid=A73E93DC0D79B884092854C6D85E4372?biRecordId=34691 „Mūsų Lietuva“], t. 1, p. 291. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m.</ref> 1556 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1649 m. suteikta [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo]] teisė.
Pirmą kartą minima [[1217]] m. (kitais duomenimis – [[1387]] m. [[Jogaila|Jogailos]] laiške kaip parapijos centras).<ref>Kazimieras Garšva, [https://www.vle.lt/Straipsnis/Rodunia-80634 Rodūnia], Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-02-04. Nuoroda tikrinta 2020-08-30.</ref> XIV–XVII a. prie Rodūnios buvo pilis, 1440 m. ir 1569 m. minimas dvaras. 1538 m. miestelyje buvo 7 gatvės, turgavietė, 11 smuklių, 210 krikščionių namų (žydų tada Rodūnioje dar nebuvo).<ref name="Kviklys">Bronius Kviklys, [https://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do;jsessionid=A73E93DC0D79B884092854C6D85E4372?biRecordId=34691 „Mūsų Lietuva“], t. 1, p. 291. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m.</ref> 1556 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. [[1649]] m. suteikta [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo]] teisė.


1866 m. Rodūnioje buvo 91 sodyba ir 869 gyventojai, iš jų du trečdaliai žydų.<ref name="Kviklys"/> [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] Rodūnia buvo didelis žydų centras – ''Mek Tora'' (tai yra vieta, kur yra daug žydų, žinančių [[Tora|Torą]] )<ref>[http://9tv.co.il/news/2015/06/18/206779.html Сайт 9-го канала, Яков Рабкин: «С чего начинается родина?»]</ref> .
1866 m. Rodūnioje buvo 91 sodyba ir 869 gyventojai, iš jų du trečdaliai žydų.<ref name="Kviklys"/> [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] Rodūnia buvo didelis žydų centras – ''Mek Tora'' (tai yra vieta, kur yra daug žydų, žinančių [[Tora|Torą]])<ref>[http://9tv.co.il/news/2015/06/18/206779.html Сайт 9-го канала, Яков Рабкин: «С чего начинается родина?»]</ref> .


1920 m. Rodūnią buvo užėmusi [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Lietuvos kariuomenė]], miestelyje buvo įsikūręs [[Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas|Pirmojo pėstininkų pulko]] štabas.<ref name="Kviklys"/> 1920–1939 m. priklausė Lenkijai, 1939 m. užimta Sovietų Sąjungos, prijungta prie [[Baltarusijos TSR]]. 1940–1962 m. buvo [[Rodūnios rajonas|Rodūnios rajono]] centras. Nuo 1958 m. – [[miesto tipo gyvenvietė]]<ref>[http://spravka-jurist.com/base/part-vz/tx_wszosy.htm О преобразовании деревни Радунь Радунского района Гродненской области в городской поселок. Указ Президиума Верховного Совета Республики Беларусь от 30 апреля 1958 г.]</ref>, nuo 1962 m. įtraukta į [[Gardino sritis|Gardino srities]] [[Varanavo rajonas|Varanavo rajoną]].
[[1920]] m. Rodūnią buvo užėmusi [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Lietuvos kariuomenė]], miestelyje buvo įsikūręs [[Pirmasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulkas|Pirmojo pėstininkų pulko]] štabas.<ref name="Kviklys"/> 1920–1939 m. priklausė Lenkijai, 1939 m. užimta Sovietų Sąjungos, prijungta prie [[Baltarusijos TSR]]. 1940–1962 m. buvo [[Rodūnios rajonas|Rodūnios rajono]] centras. Nuo 1958 m. – [[miesto tipo gyvenvietė]]<ref>[http://spravka-jurist.com/base/part-vz/tx_wszosy.htm О преобразовании деревни Радунь Радунского района Гродненской области в городской поселок. Указ Президиума Верховного Совета Республики Беларусь от 30 апреля 1958 г.]</ref>, nuo 1962 m. įtraukta į [[Gardino sritis|Gardino srities]] [[Varanavo rajonas|Varanavo rajoną]].


===Lietuviai===
=== Lietuviai ===
Nuo seno Rodūnioje ir jos apylinkėse ([[Pelesa]] ir kiti aplinkiniai kaimai) buvo kalbama [[lietuvių kalba]] ([[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarme]]). Rodūnios-Žirmūnų šnektą tyrinėjo švedų kalbininkas [[Olafas Brokas]]. Rodūnios ir Pelesos apylinkėse žodis „mėnuo“ vadinamas ''dievaičiu''.
Nuo seno Rodūnioje ir jos apylinkėse ([[Pelesa]] ir kiti aplinkiniai kaimai) buvo kalbama [[lietuvių kalba]] ([[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarme]]). Rodūnios-Žirmūnų šnektą tyrinėjo švedų kalbininkas [[Olafas Brokas]]. Rodūnios ir Pelesos apylinkėse žodis „mėnuo“ vadinamas ''dievaičiu''.


Eilutė 35: Eilutė 35:
== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
{| class="wikitable" style="text-align:center"
{| class="wikitable" style="text-align:center"
! width="5%" | 1959 m.
! width="5%" | 1959 m.
! width="5%" | 1970 m.
! width="5%" | 1970 m.
! width="5%" | 1979 m.
! width="5%" | 1979 m.
! width="5%" | 1989 m.
! width="5%" | 1989 m.
! width="5%" | 2006 m.
! width="5%" | 2006 m.
! width="5%" | 2018 m.
! width="5%" | 2018 m.
|-
|-
| width="5%" | 3911
| width="5%" | 3911
| width="5%" | {{Mažėjimas}} 2168
| width="5%" | {{Mažėjimas}} 2168
| width="5%" | {{Didėjimas}} 2560
| width="5%" | {{Didėjimas}} 2560
| width="5%" | {{Didėjimas}} 2798
| width="5%" | {{Didėjimas}} 2798
| width="5%" | {{Didėjimas}} 2857
| width="5%" | {{Didėjimas}} 2857
| width="5%" | {{Mažėjimas}} 2229
| width="5%" | {{Mažėjimas}} 2229
|}
|}


== Ekonomika ==
== Ekonomika ==
Didžioji dalis darbingo amžiaus gyventojų dirba paslaugų ir socialiniame sektoriuose.
Didžioji dalis darbingo amžiaus gyventojų dirba paslaugų ir socialiniame sektoriuose.


Apie 6 % darbingo amžiaus gyventojų dirba žemės ūkio gamybos kooperatyvuose „Radunsky“ ir „Dotishki“, kurie specializuojasi jautienos ir kiaulienos gamyboje.
Apie 6 % darbingo amžiaus gyventojų dirba žemės ūkio gamybos kooperatyvuose „Radunsky“ ir „Dotishki“, kurie specializuojasi jautienos ir kiaulienos gamyboje.


2006 m. Rodūnioje buvo tik viena pramonės įmonė – „Lidapischekontsentraty“ bendrovė (daržovių džiovinimas).<ref name="harakteristika">[http://www.levonevski.net/pravo/razdelb/text553/page4.html Общая характеристика городского посёлка Радунь]</ref>
2006 m. Rodūnioje buvo tik viena pramonės įmonė – „Lidapischekontsentraty“ bendrovė (daržovių džiovinimas).<ref name="harakteristika">[http://www.levonevski.net/pravo/razdelb/text553/page4.html Общая характеристика городского посёлка Радунь]</ref>


Gyvenvietės teritorijoje yra Varanavo rajono vartotojų draugijos Rodūnios filialas „Kooptorg“, Varanavo rajono būsto ir komunalinių paslaugų įmonės būstų ir komunalinių paslaugų skyrius, respublikinės unitarinės įmonės „Grodnoenergo“ gamybos skyriaus „Lydos elektros tinklai“ Varanavo rajono elektros tinklų skyrius.
Gyvenvietės teritorijoje yra Varanavo rajono vartotojų draugijos Rodūnios filialas „Kooptorg“, Varanavo rajono būsto ir komunalinių paslaugų įmonės būstų ir komunalinių paslaugų skyrius, respublikinės unitarinės įmonės „Grodnoenergo“ gamybos skyriaus „Lydos elektros tinklai“ Varanavo rajono elektros tinklų skyrius.


Žaliavų bazė – [[durpės]], [[žvyras]], [[molis]].
Žaliavų bazė – [[durpės]], [[žvyras]], [[molis]].


== Švietimas, kultūra ==
== Švietimas, kultūra ==
Rodūnioje yra vidurinė mokykla, pradinė mokykla, prieglauda ir vienas vaikų darželis. Yra miesto kultūros namai, biblioteka, Rodūnios kraštotyros, turizmo ir ekologijos centras, Rodūnios vaikų dailės mokykla.
Rodūnioje yra vidurinė mokykla, pradinė mokykla, prieglauda ir vienas vaikų darželis. Yra miesto kultūros namai, biblioteka, Rodūnios kraštotyros, turizmo ir ekologijos centras, Rodūnios vaikų dailės mokykla.


== Sveikatos apsauga ==
== Sveikatos apsauga ==
Medicinines paslaugas teikia ligoninė su 50 lovų.
Medicinines paslaugas teikia ligoninė su 50 lovų.


== Lankytinos vietos ==
== Lankytinos vietos ==


* Rožinio Dievo Motinos bažnyčia, [[1929 m.|1929]]–[[1933 m.|1933 m]]
* Rožinio Dievo Motinos bažnyčia, [[1929 m.|1929]]–[[1933 m.|1933 m]]
* [[Ješiva]] „Hafetz Chaim“ (pastatyta 1882 m.)
* [[Ješiva]] „Hafetz Chaim“ (pastatyta 1882 m.)
* [[XV a.]] [[Žydai|žydų]] kapinės
* [[XV a.]] [[Žydai|žydų]] kapinės


== Žymūs gyventojai ==
== Žymūs žmonės ==
* Izraelis Meir Cohen (1838–1933) – [[rabinas]], halachistas ir moralistas; dvasinis Lenkijos ir Rusijos žydų lyderis.
* Izraelis Meir Cohen (1838–1933) – [[rabinas]], halachistas ir moralistas; dvasinis Lenkijos ir Rusijos žydų lyderis.


== Istorinių vaizdų galerija ==
== Istorinių vaizdų galerija ==
Eilutė 84: Eilutė 84:
</gallery>
</gallery>


==Šaltiniai==
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Išnašos}}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* http://globus.tut.by/radun_voro/index.htm
* http://globus.tut.by/radun_voro/index.htm
* [http://s13.ru/archives/1948 Radūnei – 620 metų]
* [http://s13.ru/archives/1948 Radūnei – 620 metų]
* [http://globus.tut.by/radun_voro/index.htm Lankytinos vietos]
* [http://globus.tut.by/radun_voro/index.htm Lankytinos vietos]
* [https://web.archive.org/web/20130927084533/http://voronovo.by/2010/12/12/stranichka-istorii-radun/ Radunės istorija]
* [https://web.archive.org/web/20130927084533/http://voronovo.by/2010/12/12/stranichka-istorii-radun/ Radunės istorija]




[[Kategorija:Baltarusijos miesteliai]]
[[Kategorija:Baltarusijos miesteliai]]

14:53, 2 rugsėjo 2020 versija

Rodūnia
blrs. Радунь, rus. Радунь
            
Bažnyčia
Rodūnia
Rodūnia
54°03′0″ š. pl. 25°0′0″ r. ilg. / 54.05000°š. pl. 25.00000°r. ilg. / 54.05000; 25.00000 (Rodūnia)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Varanavo rajonas
Gyventojų (2008) 2 700
Vikiteka Rodūnia
Kirčiavimas
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Ródūnia
Kilmininkas: Ródūnios
Naudininkas: Ródūniai
Galininkas: Ródūnią
Įnagininkas: Ródūnia
Vietininkas: Ródūnioje

Rodūnia, Rodūnė[1] (blrs. Радунь, rus. Радунь) – miestelis vakarų Baltarusijoje, prie Rodūnios upės, už 20 km į pietus nuo Eišiškių ir už 30 km į šiaurės vakarus nuo Lydos. Yra bažnyčia, sinagoga, žydų kapinės. Šiaurės vakaruose eina Baltarusijos valstybės siena su Lietuva. Rodūnios vardas kilęs iš lietuvių kalbos žodžio rūda.

Istorija

Pirmą kartą minima 1217 m. (kitais duomenimis – 1387 m. Jogailos laiške kaip parapijos centras).[2] XIV–XVII a. prie Rodūnios buvo pilis, 1440 m. ir 1569 m. minimas dvaras. 1538 m. miestelyje buvo 7 gatvės, turgavietė, 11 smuklių, 210 krikščionių namų (žydų tada Rodūnioje dar nebuvo).[3] 1556 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1649 m. suteikta Magdeburgo teisė.

1866 m. Rodūnioje buvo 91 sodyba ir 869 gyventojai, iš jų du trečdaliai žydų.[3] Rusijos imperijoje Rodūnia buvo didelis žydų centras – Mek Tora (tai yra vieta, kur yra daug žydų, žinančių Torą)[4] .

1920 m. Rodūnią buvo užėmusi Lietuvos kariuomenė, miestelyje buvo įsikūręs Pirmojo pėstininkų pulko štabas.[3] 1920–1939 m. priklausė Lenkijai, 1939 m. užimta Sovietų Sąjungos, prijungta prie Baltarusijos TSR. 1940–1962 m. buvo Rodūnios rajono centras. Nuo 1958 m. – miesto tipo gyvenvietė[5], nuo 1962 m. įtraukta į Gardino srities Varanavo rajoną.

Lietuviai

Nuo seno Rodūnioje ir jos apylinkėse (Pelesa ir kiti aplinkiniai kaimai) buvo kalbama lietuvių kalba (pietų aukštaičių patarme). Rodūnios-Žirmūnų šnektą tyrinėjo švedų kalbininkas Olafas Brokas. Rodūnios ir Pelesos apylinkėse žodis „mėnuo“ vadinamas dievaičiu.

Aplink Rodūnią buvo apsistojusi prūsų gentis bartai, pralaimėję Didįjį prūsų sukilimą.

Gyventojai

1959 m. 1970 m. 1979 m. 1989 m. 2006 m. 2018 m.
3911 Mažėjimas 2168 Didėjimas 2560 Didėjimas 2798 Didėjimas 2857 Mažėjimas 2229

Ekonomika

Didžioji dalis darbingo amžiaus gyventojų dirba paslaugų ir socialiniame sektoriuose.

Apie 6 % darbingo amžiaus gyventojų dirba žemės ūkio gamybos kooperatyvuose „Radunsky“ ir „Dotishki“, kurie specializuojasi jautienos ir kiaulienos gamyboje.

2006 m. Rodūnioje buvo tik viena pramonės įmonė – „Lidapischekontsentraty“ bendrovė (daržovių džiovinimas).[6]

Gyvenvietės teritorijoje yra Varanavo rajono vartotojų draugijos Rodūnios filialas „Kooptorg“, Varanavo rajono būsto ir komunalinių paslaugų įmonės būstų ir komunalinių paslaugų skyrius, respublikinės unitarinės įmonės „Grodnoenergo“ gamybos skyriaus „Lydos elektros tinklai“ Varanavo rajono elektros tinklų skyrius.

Žaliavų bazė – durpės, žvyras, molis.

Švietimas, kultūra

Rodūnioje yra vidurinė mokykla, pradinė mokykla, prieglauda ir vienas vaikų darželis. Yra miesto kultūros namai, biblioteka, Rodūnios kraštotyros, turizmo ir ekologijos centras, Rodūnios vaikų dailės mokykla.

Sveikatos apsauga

Medicinines paslaugas teikia ligoninė su 50 lovų.

Lankytinos vietos

Žymūs žmonės

  • Izraelis Meir Cohen (1838–1933) – rabinas, halachistas ir moralistas; dvasinis Lenkijos ir Rusijos žydų lyderis.

Istorinių vaizdų galerija

  • Sinagoga apie 1920-29 m.
    Sinagoga apie 1920-29 m.
  • Rabino laidotuvės 1933 m.
    Rabino laidotuvės 1933 m.
  • Turgaus diena (iki 1939 m.)
    Turgaus diena (iki 1939 m.)
  • Miestelio aikštė tarpukaryje
    Miestelio aikštė tarpukaryje

Šaltiniai

  1. ↑ Gardine surengtas X liaudies kultūrų festivalis
  2. ↑ Kazimieras Garšva, Rodūnia, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-02-04. Nuoroda tikrinta 2020-08-30.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 291. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m.
  4. ↑ Сайт 9-го канала, Яков Рабкин: «С чего начинается родина?»
  5. ↑ О преобразовании деревни Радунь Радунского района Гродненской области в городской поселок. Указ Президиума Верховного Совета Республики Беларусь от 30 апреля 1958 г.
  6. ↑ Общая характеристика городского посёлка Радунь

Nuorodos

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Rodūnia&oldid=5847849"