Susas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 37: | Eilutė 37: | ||
== Sportas == |
== Sportas == |
||
* [[Étoile Sportive du Sahel]] futbolo klubas; |
* [[Étoile Sportive du Sahel]] futbolo klubas; |
||
* [[Olimpinis stadionas (Susas)|Olimpinis stadionas]] ({{fr|Stade Olympique de Sousse}}) |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
13:03, 20 vasario 2020 versija
Susas سوسة | |
---|---|
Suso medina su didžiąja mečete | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Tunisas |
Vilajetas | Suso vilajetas |
Gyventojų | 173 047 |
Vikiteka | Susas |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 498 |
Susas (arab. سوسة = Sūsa, pranc. Sousse) – miestas šiaurės rytų Tunise, Viduržemio jūros pakrantėje (prie Hamameto įlankos). Vilajeto centras. Transporto mazgas: jūrų uostas, geležinkeliai ir plentai į Tunisą, Sfaksą, Kaseriną. Maisto (ypač alyvų aliejaus), metalo apdirbimo, mašinų surinkimo, tekstilės pramonė. Amatai (kilimų, odos dirbinių gamyba). Svarbus turistinis centras (netoli yra Port el Kantavio kurortas). Veikia universitetas, archeologijos, islamo meno muziejai[1].
Paveldas
Suse išlikęs tradicinis Šiaurės Afrikos miestų įtvirtintas senamiestis – medina. Yra išlikusi tvirtovė (kasba), didžioji mečetė (IX a.), kartaginiečių katakombos, ribatas, gynybinės sienos ir miesto vartai, dengti turgūs souk, amatininkų dirbtuvės, gyvenamieji namai, kuriuos skiria painus gatvelių labirintas. Suso medina 1988 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Istorija
XI a. pr. m. e. dabartinėje Suso vietoje finikiečiai įkūrė Hadrumetumą. Pūnų karų metu šis miestas buvo Romos sąjungininkas, per jį romėnų laivynas puldinėjo Kartaginą. 434 m. miestą užėmė vandalai ir pavadino Hunerikopoliu, bet 534 m. Justinianas miestą atkovojo ir pavadino savo vardu. VII a. miestą užkariavo arabai ir pavadino Susu. Ilgą laiką tai buvo svarbus karinis uostas.
Galerija
-
Miesto panorama
-
Suso kasba
-
Ribatas
-
Katakombos
Sportas
- Étoile Sportive du Sahel futbolo klubas;
- Olimpinis stadionas (pranc. Stade Olympique de Sousse)
Šaltiniai
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 410
|