Julijus Slovackis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 213.159.34.27 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (SQORP keitimas) Žyma: Atmesti |
||
| Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Gimė Kremeneco licėjaus mokytojo, literato šeimoje. Tėvas – [[Euzebijus Slovackis]] ({{pl|Euzebiusz Słowacki}}) buvo Vilniaus universiteto lenkų literatūros ir retorikos profesorius. |
|||
| ⚫ | |||
[[1811]]–[[1814]] m. su šeima gyveno Vilniuje, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetui]] priklausančiame name. 1814 m. tėvas mirė ir buvo palaidotas Vilniaus [[Rasų kapinės|Rasų kapinėse]]. Po tėvo mirties motina su sūnumi sugrįžo į Kremenecą. Kai motina ištekėjo už Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus [[Augustas Liudvikas Bekiu|Augusto Liudviko Bekiu]] ({{pl|Bécu}}), šeima [[1817]] m. persikėlė į Vilnių, gyveno Medicinos kolegijos name Pilies gatvėje.<ref>Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. −T. 1: Vilnius. – Vilnius, 1988, p., 203, 545.</ref> |
|||
[[Vaizdas:Juliusz Slowacki Wilno1.JPG|thumb|left|140px|J.Slovackio biustas viename iš Piliess g–vės kiemų Vilniuje]] |
|||
[[1819]]–[[1825]] m. J. Slovackis lankė gimnaziją, veikusią senojo Vilniaus universiteto patalpose.<ref>Sawrymowicz, E., 1960. Kalendarz życia i twórczości Juliusza Słowackiego. Wrocław. 836 p.</ref> [[1825]]–[[1828]] m. studijavo teisę Vilniaus universitete. Baigęs studijas, išvyko iš Vilniaus<ref>{{Cite web | title = Jašiūnų dvaro istorija | work = Jašiūnų dvaras | accessdate = 2016-05-07 | url = https://jasiunudvaras.wordpress.com/jasiunu-dvaro-istorija/ | archiveurl = https://web.archive.org/web/20150210233012/https://jasiunudvaras.wordpress.com/jasiunu-dvaro-istorija/ | archivedate = 2015-02-10 }}</ref> ir apsigyveno Varšuvoje. |
|||
Po [[1830]]–[[1831]] m. [[1831 m. sukilimas|sukilimo]] emigravo į [[Prancūzija|Prancūziją]]. Mirė Paryžiuje nuo džiovos ir buvo palaidotas [[Monmartras|Monmartro]] kapinėse.<ref>Hertz, P., 1969. Portret Słowackiego. Wyd. 6. Warszawa. 271 p.</ref> [[1927]] m. birželį poeto palaikai buvo pervežti į [[Krokuva|Krokuvą]] ir palaidoti [[Vavelio katedra|Vavelyje]] šalia [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]].<ref>Sudolski, Z., 1996. Słowacki: opowieść biograficzna. Warszawa. 366</ref> |
|||
== Šaltiniai == |
|||
{{Išnašos}} |
|||
| ⚫ | |||
* [http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=220/ Julijaus Slovackio biografija] |
* [http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=220/ Julijaus Slovackio biografija] |
||
21:13, 18 kovo 2019 versija
| Julijus Slovackis | |
|---|---|
| |
| Slovackiai | |
| |
| Herbas „Leliva“ | |
| Gimė | 1809 m. rugsėjo 4 d. Kremenecas, Ukraina |
| Mirė | 1849 m. balandžio 3 d. (39 metai) Vilnius |
| Tėvas | Euzebijus Slovackis |
| Motina | Salomėja Slovacka |
 Vikiteka |
Julijus Slovackis |
| Parašas | |
| |
Julijus Slovackis (lenk. Juliusz Słowacki; 1809 m. rugsėjo 4 d. Kremenecas, Ukraina – 1849 m. balandžio 3 d. Paryžius) – lenkų poetas. Gyveno ir mokėsi Vilniuje.
Biografija
Gimė Kremeneco licėjaus mokytojo, literato šeimoje. Tėvas – Euzebijus Slovackis (lenk. Euzebiusz Słowacki) buvo Vilniaus universiteto lenkų literatūros ir retorikos profesorius.
1811–1814 m. su šeima gyveno Vilniuje, Vilniaus universitetui priklausančiame name. 1814 m. tėvas mirė ir buvo palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Po tėvo mirties motina su sūnumi sugrįžo į Kremenecą. Kai motina ištekėjo už Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus Augusto Liudviko Bekiu (lenk. Bécu), šeima 1817 m. persikėlė į Vilnių, gyveno Medicinos kolegijos name Pilies gatvėje.[1]
1819–1825 m. J. Slovackis lankė gimnaziją, veikusią senojo Vilniaus universiteto patalpose.[2] 1825–1828 m. studijavo teisę Vilniaus universitete. Baigęs studijas, išvyko iš Vilniaus[3] ir apsigyveno Varšuvoje.
Po 1830–1831 m. sukilimo emigravo į Prancūziją. Mirė Paryžiuje nuo džiovos ir buvo palaidotas Monmartro kapinėse.[4] 1927 m. birželį poeto palaikai buvo pervežti į Krokuvą ir palaidoti Vavelyje šalia Adomo Mickevičiaus.[5]
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. −T. 1: Vilnius. – Vilnius, 1988, p., 203, 545.
- ↑ Sawrymowicz, E., 1960. Kalendarz życia i twórczości Juliusza Słowackiego. Wrocław. 836 p.
- ↑ „Jašiūnų dvaro istorija“. Jašiūnų dvaras. Suarchyvuotas originalas 2015-02-10. Nuoroda tikrinta 2016-05-07.
- ↑ Hertz, P., 1969. Portret Słowackiego. Wyd. 6. Warszawa. 271 p.
- ↑ Sudolski, Z., 1996. Słowacki: opowieść biograficzna. Warszawa. 366