Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
Pasinaudodami kilusios [[Anarchija|anarchijos]] sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos [[Prūsija]], [[Austrija]] ir [[Rusija]] nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]]-asis, kuris siekė sujungti savo valdas [[Brandenburgas|Brandenburge]] ir [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], kuriuos skyrė lenkų [[Pamarys]]. |
Pasinaudodami kilusios [[Anarchija|anarchijos]] sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos [[Prūsija]], [[Austrija]] ir [[Rusija]] nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]]-asis, kuris siekė sujungti savo valdas [[Brandenburgas|Brandenburge]] ir [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], kuriuos skyrė lenkų [[Pamarys]]. |
||
Padalinimo sutartys buvo sudarytos [[1772]] metais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], |
Padalinimo sutartys buvo sudarytos [[1772]] metais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], [[1773]] m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas [[Varšuva|Varšuvoje]], [[1773]] metų [[spalio 18]] d. [[Adomas Poninskis|Adomo Poninskio]] vadovaujama ATR Seimo delegacija pasirašė tris sutartis, kuriuose ji ATR vardu atsisakė Austrijos, Prūsijos ir Rusijos naudai nuo visų pretenzijų užimtose jų Lenkijos žemėse. |
||
== Taip pat skaitykite == |
== Taip pat skaitykite == |
||
19:14, 7 vasario 2019 versija
.jpg)
Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas buvo pirmasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, vykusių XVIII a. pabaigoje.
Ketverius metus vykęs pilietinis karas susijęs su Baro konfederacija, Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką.
Pasinaudodami kilusios anarchijos sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos Prūsija, Austrija ir Rusija nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius Frydrichas II-asis, kuris siekė sujungti savo valdas Brandenburge ir Rytprūsiuose, kuriuos skyrė lenkų Pamarys.
Padalinimo sutartys buvo sudarytos 1772 metais Sankt Peterburge, 1773 m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas Varšuvoje, 1773 metų spalio 18 d. Adomo Poninskio vadovaujama ATR Seimo delegacija pasirašė tris sutartis, kuriuose ji ATR vardu atsisakė Austrijos, Prūsijos ir Rusijos naudai nuo visų pretenzijų užimtose jų Lenkijos žemėse.