Wolfgang Ernst Pauli: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:19, 3 gruodžio 2018 versija

Volfgangas Ernstas Paulis vok. Wolfgang Ernst Pauli

Gimė	1900 m. balandžio 25 d. Viena
Mirė	1958 m. gruodžio 5 d. (58 metai) Ciūrichas
Tėvas	Wolfgang Joseph Pauli
Motina	Berta Camilla Schütz

Veikla	austrų fizikas teoretikas

Žinomas (-a) už	darbus apie sukinio teoriją ir draudimo principą, kuris palaiko medžiagos struktūrą.

Vikiteka	Wolfgang Ernst Pauli

Volfgangas Ernstas Paulis (vok. Wolfgang Ernst Pauli, 1900 m. balandžio 25 d. – 1958 m. gruodžio 5 d.) – austrų fizikas teoretikas, geriausiai žinomas už darbus apie sukinio teoriją ir draudimo principą, kuris palaiko medžiagos struktūrą.

Biografija

Volfgangas Paulis gimė Vienoje, Wolfgang Joseph Pauli ir Berta Camilla Schütz šeimoje. Antrąjį vardą gavo savo krikštatėvio, fiziko Ernsto Macho, garbei. Lankė Döblinger gimnaziją Vienoje ir su pagyrimu ją baigė 1918 m. Praėjus dviem mėnesiams po baigimo paskelbė pirmąjį mokslinį darbą (apie Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją). Įstojo Liudviko Maksimiljano universitetą Miunchene ir, vadovaujamas Arnoldo Somerfeldo, 1921 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją kvantinės jonizuoto molekulinio vandenilio teorijos tema.

Nuo 1921 m. Göttingen universitete (Vengrija) dirbo Makso Borno asistentu, o kitus metus praleido Nilso Boro teorinės fizikos institute Kopenhagoje. 1923–1928 m., dėstydamas Hamburgo universitete intensyviai vystė kvantinės mechanikos teoriją: suformulavo draudimo principą ir nereliatyvistinio sukinio teoriją.

1928 m. buvo paskirtas Ciuricho Federalinio technologijų instituto teorinės fizikos profesoriumi. 1931 m. apdovanotas Lorenco medaliu.

1938 m. Vokietijai prisijungus Austriją, Paulis gavo Vokietijos pilietybę, todėl 1940 m. persikėlė į JAV. Čia tapo Prinstono universiteto teorinės fizikos profesoriumi. Po Antro pasaulinio karo tapo natūralizuotu JAV piliečiu (1946 m.) ir netrukus grįžo į Ciurichą, kur praleido likusį savo gyvenimą.

1945 m. už draudimo principą gavo Nobelio fizikos premiją, kuriai nominuotas buvo Alberto Einšteino. 1958 m. gavo Makso Planko medalį. Tais pačiais metais susirgo kasos vėžiu.

Paulis mirė Rotkreuz ligoninėje Ciuriche 1958 m. gruodžio 15 d.

Nuorodos

Ž • A • R Nobelio premijos laureatai fizikoje

1901–1925	Rentgenas (1901) • Lorencas / Zėmanas (1902) • Bekerelis / P. Kiuri / M. Kiuri (1903) • Reilėjus (1904) • Lenardas (1905) • Dž. Dž. Tomsonas (1906) • Maikelsonas (1907) • Lipmanas (1908) • Markonis / Braunas (1909) • van der Valsas (1910) • Vynas (1911) • Dalenas (1912) • Kamerlingas Onesas (1913) • Laue (1914) • W. L. Bragas / W. H. Bragas (1915) • Barklas (1917) • Plankas (1918) • Starkas (1919) • Guillaume (1920) • Einšteinas (1921) • N. Boras (1922) • Milikanas (1923) • M. Siegbanas (1924) • Frankas / Hercas (1925)

1926–1950	Perinas (1926) • Komptonas / C. Vilsonas (1927) • O. Ričardsonas (1928) • De Broilis (1929) • Ramanas (1930) • Heizenbergas (1932) • Šriodingeris / Dirakas (1933) • Čadvikas (1935) • Hesas / C. D. Andersonas (1936) • Deivisonas / G. P. Tomsonas (1937) • Fermi (1938) • Lorencas (1939) • Šternas (1943) • Rabi (1944) • Paulis (1945) • Bridgmanas (1946) • Apletonas (1947) • Blaketas (1948) • Jukava (1949) • Povelas (1950)

1951–1975	Kokroftas / Voltonas (1951) • Blochas / Purcelis (1952) • Zernike (1953) • Bornas / Botė (1954) • Lambas / Kušas (1955) • Šoklis / Bardinas / Brateinas (1956) • Jangas / T. D. Li (1957) • Čerenkovas / Frankas / Tamas (1958) • Segras / Čamberlainas (1959) • Glazeris (1960) • Hofstadteris / Miosbaueris (1961) • Landau (1962) • Vigneris / Giopertas-Majeris / Jensenas (1963) • Taunsas / Basovas / Prokorovas (1964) • Tomonaga / Švingeris / Feinmanas (1965) • Kastleris (1966) • Byte (1967) • Alvaresas (1968) • Gelmanas (1969) • Alfvenas / Nylas (1970) • Gaboras (1971) • Bardinas / Kuperis / Šryferis (1972) • Esaki / Giaveris / Džosepsonas (1973) • Railis / Hevišas (1974) • A. Boras / Motelsonas / Rainvoteris (1975)

1976–2000	Richteris / Tingas (1976) • P. W. Andersonas / Motas / Van Vlekas (1977) • Kapitsa / Penzijas / R. Vilsonas (1978) • Glašovas / Salamas / Veinbergas (1979) • Kroninas / Fitčas (1980) • Blumbergenas / Šavlojus / K. Zygbanas (1981) • K. Vilsonas (1982) • Čandrasekaras / Fauleris (1983) • Rubija / van der Mejeris (1984) • von Klicingas (1985) • Ruskas / Biningas / Roreris (1986) • Bednorcas / Miuleris (1987) • Ledermanas / Švarcas / Šteinbergeris (1988) • Ramzis / Demeltas / Paulis (1989) • Frydmanas / Kendalis / R. Teiloras (1990) • de Genas (1991) • Šarpakas (1992) • Hulse / J. Teiloras (1993) • Brokhausas / Šulis (1994) • Perlas / Reinas (1995) • D. Li / Osherufas / R. Ričardsonas (1996) • Ču / Kohenas-Tanudži / Filipsas (1997) • Loglinas / Štiormeris / Tsui (1998) • 't Huftas / Veltmanas (1999) • Alferovas / Kriomeis / Kilbis (2000)

2001–dabar	Kornelis / Ketlerlis / Vymanas (2001) • Deivisas / Košiba / Džiakonis (2002) • Abrikosovas / Ginzburgas / Legetas (2003) • Grosas / Politceris / Wilcekas (2004) • Glauberis / Halas / Henšas (2005) • Materis / Smutas (2006) • Fertas / Griunbergas (2007) • Nambu / Kobajašis / Masukava (2008) • Kao / Boilis / Smitas (2009) • Geimas / Novoselovas (2010) • Perlmuteris / Rysas / Šmitas (2011) • Vinelandas / Harošis (2012) • Englertas / Higsas (2013) • Akasakis / Amano / Nakamura (2014) • Kadžita / Makdonaldas (2015) • Tulesas / Holdeinas / Kosterlicas (2016) • Vaisas / Tornas / Berišas (2017) • Aškinas / Muru / Striklend (2018) • Pyblsas / Majoras / Kelo (2019) • Penrouzas / Genzelis / Gez (2020) • Manabė / Haselmanas / Parizis (2021) • Aspė / Klauzeris / Ceilingeris (2022) • Liuiljė / Krausas / Agostinis (2023)

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Wolfgang_Ernst_Pauli&oldid=5485543"

Kategorijos:

@@ Eilutė 36: / Eilutė 36: @@
 Volfgangas Paulis gimė [[Viena|Vienoje]], Wolfgang Joseph Pauli ir Berta Camilla Schütz šeimoje. Antrąjį vardą gavo savo krikštatėvio, fiziko [[Ernstas Machas|Ernsto Macho]], garbei. Lankė Döblinger gimnaziją Vienoje ir su pagyrimu ją baigė [[1918]] m. Praėjus dviem mėnesiams po baigimo paskelbė pirmąjį mokslinį darbą (apie [[Albertas Einšteinas|Einšteino]] [[bendroji reliatyvumo teorija|bendrąją reliatyvumo teoriją]]). Įstojo Liudviko Maksimiljano universitetą [[Miunchenas|Miunchene]] ir, vadovaujamas [[Arnold Sommerfeld|Arnoldo Somerfeldo]], [[1921]] m. apgynė [[mokslų daktaras|mokslų daktaro]] disertaciją kvantinės jonizuoto molekulinio [[vandenilis|vandenilio]] teorijos tema.
-Nuo 1921 m. Göttingen universitete ([[Vengrija]]) dirbo [[Max Born|Makso Borno]] asistentu, o kitus metus praleido Nilso Boro teorinės fizikos institute [[Kopenhaga|Kopenhagoje]]. [[1923]]–[[1928]] m., dėstydamas Hamburgo universitete intensyviai vystė [[kvantinė mechanika|kvantinės mechanikos]] teoriją: suformulavo [[Paulio draudimo principas|draudimo principą]] ir nereliatyvistinio [[sukinys|sukinio]] teriją.
+Nuo 1921 m. Göttingen universitete ([[Vengrija]]) dirbo [[Max Born|Makso Borno]] asistentu, o kitus metus praleido Nilso Boro teorinės fizikos institute [[Kopenhaga|Kopenhagoje]]. [[1923]]–[[1928]] m., dėstydamas Hamburgo universitete intensyviai vystė [[kvantinė mechanika|kvantinės mechanikos]] teoriją: suformulavo [[Paulio draudimo principas|draudimo principą]] ir nereliatyvistinio [[sukinys|sukinio]] teoriją.
-m. buvo paskirtas [[Ciūrichas|Ciūricho]] Federalinio technologijų instituto teorinės fizikos profesoriumi. [[1931]] m. apdovanotas [[Lorenco medalis|Lorenco medaliu]].
+m. buvo paskirtas [[Ciurichas|Ciuricho]] Federalinio technologijų instituto teorinės fizikos profesoriumi. [[1931]] m. apdovanotas [[Lorenco medalis|Lorenco medaliu]].
-[[1938]] m. [[Vokietija]]i prisijungus [[Austrija|Austriją]], Paulis gavo Vokietijos pilietybę, todėl [[1940]] m. persikėlė į [[JAV]]. Čia tapo [[Prinstono universitetas|Prinstono universiteto]] teorinės fizikos profesoriumi. Po [[Antras pasaulinis karas|Antro pasaulinio karo]] tapo natūralizuotu JAV piliečiu ([[1946]] m.) ir netrukus grįžo į Ciūrichą, kur praleido likusį savo gyvenimą.
+[[1938]] m. [[Vokietija]]i prisijungus [[Austrija|Austriją]], Paulis gavo Vokietijos pilietybę, todėl [[1940]] m. persikėlė į [[JAV]]. Čia tapo [[Prinstono universitetas|Prinstono universiteto]] teorinės fizikos profesoriumi. Po [[Antras pasaulinis karas|Antro pasaulinio karo]] tapo natūralizuotu JAV piliečiu ([[1946]] m.) ir netrukus grįžo į Ciurichą, kur praleido likusį savo gyvenimą.
 [[1945]] m. už [[Paulio draudimo principas|draudimo principą]] gavo [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]], kuriai nominuotas buvo Alberto Einšteino. [[1958]] m. gavo [[Makso Planko medalis|Makso Planko medalį]]. Tais pačiais metais susirgo [[Kasos vėžys|kasos vėžiu]].