Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilika: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

20:32, 27 lapkričio 2018 versija

Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilika

Vyskupija	Luko
Dekanatas	Seinų Šv. Kazimiero Karalaičio
Savivaldybė	Seinų valsčius
Gyvenvietė	Seinai
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1779 m.
Stilius	barokas

Vikiteka: Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilika (lenk. Bazylika Nawiedzenia Najświętszej Maryi Panny w Sejnach) – dominikonų ordino bažnyčia esanti šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje, Seinų mieste. Bažnyčia priklauso Seinų Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijai ir Seinų Šv. Kazimiero Karalaičio dekanatui.

Istorija

Vėlyvojo Renesanso architektūros stiliaus bažnyčia buvo pastatyta 1610–1619 m. Jos steigėjai buvo iš Vilniaus 1602 m. į miestą atvykę dominikonų vienuoliai. Pagrindinis bažnyčios fundatorius buvo Jurgis Grodzinskis (lenk. Jerzy Grodziński). Bažnyčią 1632 m. pašventino vyskupas Jurgis Tiškevičius. 1706 m. prie bažnyčios baigtas statyti vienuolynas.

1760–1779 m. bažnyčia buvo perstatyta baroko architektūros stiliumi. Pagrindinė bažnyčios perstatymo remėja buvo Rožė Pliaterytė Strutinska (lenk. Róża z Platerów Strutyńska). Perstačius bažnyčią pasikeitė ir jos fasadas, priekinėje dalyje pastatyti du bokštai. Šiaurinėje bažnyčios dalyje stovėjusi varpinė buvo nugriauta.

1804 m. Prūsijos karalystės valdymo metu domininkonų vienuolynas buvo panaikintas. Bažnyčia tapo parapijine. 1818 m. bažnyčia tapo Augustavo vyskupystės katedra. Čia buvo įsikūrę Augustavo vyskupijos vyskupas, kurija ir kunigų seminarija. Susikūrus Lenkijos ir Lietuvos respublikoms 1925 m. Augustavo vyskupija buvo padalinta į dvi - Vilkaviškio ir Lomžos. Bažnyčia prarado katedros statusą, vyskupų rezidavimo vietomis tapo Vilkaviškis ir Lomža. 1973 m. bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos statusas, o 2005 m. tapo Seinų-Vygrių kolegiatu.

Bažnyčios aprašymas

Bažnyčia yra viena iš dviejų tokio architektūros stiliaus bažnyčių Lenkijoje. Bažnyčioje yra salė be atskiros presbiterijos. Bažnyčioje yra dvi koplyčios: Jėzaus širdies koplyčia įrengta 1661 m. ir Dievo Motinos koplyčia įrengta 1881 m. Bažnyčios viduje esantis altorius, paveikslai, indai ir kitos religinės puošmenos yra barokinio stiliaus, daugiausiai iš XVIII a.. Bažnyčioje stovi medinė, gotikos stiliaus Dievo Motinos skulptūra, kuri buvo pagaminta XV a.. Šią skulptūrą nuo XVIII a. lanko piligrimai. Bažnyčioje taip pat yra 1907 m. Jono Garalevičiaus pastatyti neobarokinio stiliaus vargonai. Nuo 1993 m. bažnyčioje vyksta kasmetiniai vargonų koncertai Juniores Priores Organorium Seinensis. Nuo pat pastatymo 1610 m. bažnyčia yra gausiai lankoma piligriminių keliautojų ir indulgencijos prašytojų. 1956 m. kovo 19 d. bažnyčia buvo įtraukta į Palenkės vaivadijos istorinių paminklų sąrašą.

Bažnyčios vidus
Bažnyčios vidus
Bažnyčia ir vienuolynas
Bažnyčios vargonai

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

Palenkės vaivadijos saugomų istorinių paminklų sąrašas (lenk.).

Literatūra

Maciej Ambrosiewicz, Zespół podominikański w Sejnach, Suwałki 1997 m., ISBN 8387415030;
Witold Jemielity, Zespół podominikański w Sejnach, Sejny 2007 m., ISBN 8392274326.

Nuorodos

20:32, 27 lapkričio 2018 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai →‎Istorija ← Prieš tai darytas keitimas		20:32, 27 lapkričio 2018 versija taisyti anuliuoti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai S →‎Istorija Kitas pakeitimas →
Eilutė 7:		Eilutė 7:

	[[1760]]–[[1779]] m. bažnyčia buvo perstatyta [[barokas\|baroko]] architektūros stiliumi. Pagrindinė bažnyčios perstatymo remėja buvo [[Rožė Pliaterytė Strutinska]] ({{pl\|Róża z Platerów Strutyńska}}). Perstačius bažnyčią pasikeitė ir jos fasadas, priekinėje dalyje pastatyti du bokštai. Šiaurinėje bažnyčios dalyje stovėjusi [[varpinė]] buvo nugriauta.		[[1760]]–[[1779]] m. bažnyčia buvo perstatyta [[barokas\|baroko]] architektūros stiliumi. Pagrindinė bažnyčios perstatymo remėja buvo [[Rožė Pliaterytė Strutinska]] ({{pl\|Róża z Platerów Strutyńska}}). Perstačius bažnyčią pasikeitė ir jos fasadas, priekinėje dalyje pastatyti du bokštai. Šiaurinėje bažnyčios dalyje stovėjusi [[varpinė]] buvo nugriauta.

	30
	[[1804]] m. Prūsijos karalystės valdymo metu domininkonų vienuolynas buvo panaikintas. Bažnyčia tapo parapijine. [[1818]] m. bažnyčia tapo [[Augustavo vyskupystė]]s katedra. Čia buvo įsikūrę [[Augustavo vyskupija\|Augustavo vyskupijos]] vyskupas, kurija ir kunigų seminarija. Susikūrus Lenkijos ir Lietuvos respublikoms [[1925]] m. [[Augustavo vyskupija]] buvo padalinta į dvi - [[Vilkaviškio vyskupija\|Vilkaviškio]] ir [[Lomžos vyskupija\|Lomžos]]. Bažnyčia prarado katedros statusą, vyskupų rezidavimo vietomis tapo [[Vilkaviškis]] ir [[Lomža]]. [[1973]] m. bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos statusas, o [[2005]] m. tapo Seinų-Vygrių kolegiatu.		[[1804]] m. Prūsijos karalystės valdymo metu domininkonų vienuolynas buvo panaikintas. Bažnyčia tapo parapijine. [[1818]] m. bažnyčia tapo [[Augustavo vyskupystė]]s katedra. Čia buvo įsikūrę [[Augustavo vyskupija\|Augustavo vyskupijos]] vyskupas, kurija ir kunigų seminarija. Susikūrus Lenkijos ir Lietuvos respublikoms [[1925]] m. [[Augustavo vyskupija]] buvo padalinta į dvi - [[Vilkaviškio vyskupija\|Vilkaviškio]] ir [[Lomžos vyskupija\|Lomžos]]. Bažnyčia prarado katedros statusą, vyskupų rezidavimo vietomis tapo [[Vilkaviškis]] ir [[Lomža]]. [[1973]] m. bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos statusas, o [[2005]] m. tapo Seinų-Vygrių kolegiatu.