Kazys Preikšas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
|||
| Eilutė 41: | Eilutė 41: | ||
Palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e. |
Palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e. |
||
Jo brolis '''Pranas Preikšas''' (1894 - 1938 06 05) tarnavo raudonoje armijoje, už pasižymėjimą 1920 m.apdovanotas Raudonosios vėliavos ordinu. Nuo partinis darbuotojas Sibire, nuo 19354 m. Taišeto miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas. 1938 m. siuimtas ir sušaudytas Taišete. Žmona Kazė (gim. 1901 Kaune) 1938 m. nuteista 10 metų. |
|||
== Atminimo įamžinimas == |
== Atminimo įamžinimas == |
||
18:48, 20 spalio 2018 versija
| Kazys Preikšas | |
|---|---|
| Gimė | 1903 m. birželio 14 d. Verbūnai, dab. Šiaulių rajonas |
| Mirė | 1961 m. gruodžio 5 d. (58 metai) Seirijai, Lazdijų rajonas |
| Veikla | valstybės ir partinis veikėjas |
| Partija | 1920 m. LKP / SSKP |
Kazys Preikšas (1903 m. birželio 14 d. Verbūnuose, dab. Šiaulių rajonas – 1961 m. gruodžio 5 d. Seirijuose, Lazdijų rajonas) – sovietinis valstybės ir partinis veikėjas.
Biografija
1921–1924 m. ir 1927 m. LKP Šiaulių rajono komiteto narys. 1924–1926 m. kalintas. 1927 m. apsigyveno SSRS. 1931 m. Maskvoje baigė Tarptautinę Lenino mokyklą. 1931 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą, buvo LKP CK sekretoriato narys.
1931 m. gruodžio mėn. suimtas (Prano Jankaus pavarde) ir 1933 m. vasario mėn. nuteistas 18 m. kalėti. Per pasikeitimą politiniais kaliniais 1933 m. spalio mėn. išleistas į SSRS. Minske dirbo laikraščio „Raudonasis artojas“ redakcijoje. 1935–1937 m. mokėsi Vakarų tautinių mažumų komunistinio universiteto, vėliau Tarptautinės Lenino mokyklos aspirantūroje. Nebaigęs aspirantūros išvyko į Ispaniją. 1937–1939 m. dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare. 1939 m. internuotas Prancūzijoje. 1939–1940 m. Maskvoje dirbo Užsienio kalbų literatūros leidyklos lietuvių redakcijos redaktoriumi.
1940 m. liepos mėn. grįžo į Lietuvą. 1940 m. rugpjūčio 15 d. – 1948 m. lapkričio 25 d. LKP(b) propagandos ir agitacijos sekretorius. 1941 m. ir 1945–1954 m. dar ir žurnalo „Komunistas“ atsakingasis redaktorius. 1942 m. LKP CK atstovas 16-oje lietuviškoje divizijoje. 1948–1960 m. LSSR MT pirmininko pavaduotojas. 1950 m. jo iniciatyva nuo Vilniaus arkikatedros nuverstos ir susprogdintos šventųjų skulptūros. [1] 1960–1961 m. gruodžio 5 d. LSSR užsienio reikalų ministras.
1940–1961 m. LKP CK narys. 1940–1954 m. LKP CK biuro narys. 1941–1954 m. SSRS AT, 1947–1961 m. LSSR AT deputatas.
Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Jo brolis Pranas Preikšas (1894 - 1938 06 05) tarnavo raudonoje armijoje, už pasižymėjimą 1920 m.apdovanotas Raudonosios vėliavos ordinu. Nuo partinis darbuotojas Sibire, nuo 19354 m. Taišeto miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas. 1938 m. siuimtas ir sušaudytas Taišete. Žmona Kazė (gim. 1901 Kaune) 1938 m. nuteista 10 metų.
Atminimo įamžinimas
- 1962 m. gruodžio 22 d. jo vardu pavadintas Šiaulių pedagoginis institutas (iki 1989 m.) [2]
- 1978 m. Šiauliuose pastatytas paminklinis biustas (skulpt. Nijolė Gaigalaitė, archit. Vytautas Gabriūnas) [3]
Šaltiniai
- ↑ http://www.katedra.lt/sovietmeciu/
- ↑ http://su.lt/apie-siauliu-universitet-/siauliu-universiteto-istorija
- ↑ Romas Šarmaitis. Kazys Preikšas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. - 436