Zigmantas Sierakauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 52: | Eilutė 52: | ||
Vaizdas:Stamps of Lithuania, 2013-09.jpg|2013 m. išleistas Lietuvos pašto ženklas |
Vaizdas:Stamps of Lithuania, 2013-09.jpg|2013 m. išleistas Lietuvos pašto ženklas |
||
</gallery> |
</gallery> |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{ref}} |
|||
{{DEFAULTSORT:Sierakauskas, Zigmantas}} |
{{DEFAULTSORT:Sierakauskas, Zigmantas}} |
17:38, 17 rugpjūčio 2017 versija
Zigmantas Sierakauskas | |
---|---|
Sierakauskai | |
Herbas „Sierakowscy“ | |
Gimė | 1826 m. gegužės 30 d. |
Mirė | 1863 m. birželio 15 d. (37 metai) Vilnius |
Sutuoktinis (-ė) | Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė |
Vikiteka | Zigmantas Sierakauskas |
Zigmantas Sierakauskas (1826 m. gegužės 30 d. Rusios imperijos Volynės gubernijoje (Dabar Ukrainos Volynės sritis) – 1863 m. birželio 15 d., Vilnius) – vienas 1863 m. sukilimo vadų.
Biografija
Zigmanto Sierakausko tėvas Ignotas Sierakauskas žuvo 1831 m. sukilime.
Sunkiai baigęs vietos gimnaziją, Zigmantas baigė Peterburgo universitetą ir ten suartėjo su radikalių pažiūrų studentais. Atostogas praleisdavo giminių dvare Lietuvoje, matė valstiečių vargus. Tarnavo carinėje armijoje. Revoliucinių organizacijų išsiųstas į užsienį ištirti, ar yra galimybių gauti paramą sukilimui, tačiau buvo rusų susektas ir suimtas. Be teismo sprendimo surakintas grandinėmis pėsčias buvo išvarytas į Kirgizijos stepes. Ten sunkiai gyvendamas įgijo vyresnybės pasitikėjimą, atgavo laisvę ir karininko laipsnį, buvo pasiųstas į Peterburgo karo akademiją. Baigęs mokslus buvo paskirtas į Vyriausiąjį štabą.
Gerų manierų, kalbantis prancūziškai, buvo priimtas aukščiausiuose elito draugijose, caro rūmuose. Kadangi rusų inteligentija tuomet buvo liberali, tai jis nesivaržydamas propagavo luomų ir baudžiavos panaikinimą, humanistines idėjas. Antrąkart išsiųstas tarnybos reikalais užsienin, lankėsi pas A. Gerceną, Dž. Garibaldį, pas Napoleoną III prašė paramos sukilimui, bet gavo miglotus pažadus.
1863 m. sukilimas
Prasidėjus 1863 m. sukilimui vietos vadovų pakviestas kovą grįžo į Lietuvą ir ėmėsi karo vado pareigų. Lankė stovyklas, organizavo jaunimą, kėlė viltį ir entuziazmą.
Pirmosios kovos prieš caro kariuomenę įvyko balandžio 6 d. ties Raguva.
Balandžio 21 d. įvyko pirmas didesnis Genėtinių mūšis, kurį laimėjo Zigmanto Sierakausko vadovaujami sukilėliai. Tačiau vėliau, balandžio 25-26 d., 3 tūkst. caro kariuomenės pajėgų buvo apsuptas ir sužeistas prie Medeikių.
Gegužės 7-9 d. vyko Biržų kautynės, kuriose suimti sukilėlių vadai, atimta amunicija, sukilėliai Lietuvoje buvo priversti pereiti prie partizaninio karo taktikos.
Birželio 27 d. generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo įsakymu pakartas Lukiškių aikštėje, o jo šeima suimta ir ištremta į Samarą. Palaikai paslėpti ant Gedimino kalno, buvusios tvirtovės teritorijos pakraštyje. 2017 m. palaidojimas buvo rastas[1].
Šeima
Zigmanto Sierakausko žmona buvo Apolonija Dalevska, Tito, Pranciškaus ir Konstantino sesuo.
Galerija
-
Z.Sierakauskas 1860 m.
-
Z.Sierakauskas 1862 m.
-
1863 m. sukilimo dalgininkai
-
Genėtinių mūšio paminklinis akmuo
-
Z.Sierakauskas kalėjime 1863 m.
-
Z.Sierakausko pakorimo vieta Lukiškių aikštėje
-
Z.Sierakausko pakorimo vieta Lukiškių aikštėje
-
Atminimo lenta Lukiškių aikštėje
-
2013 m. išleistas Lietuvos pašto ženklas