Šimkaičių Šv. vyskupo Martyno bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
papild.
S (→‎Nuorodos: +vikiteka)
(papild.)
 
'''Šimkaičių Šv. vyskupo Martyno bažnyčia''' stovi [[Šimkaičiai|Šimkaičių]] miestelyje, prie kelio {{KK146}}. Turi [[Neogotika|neogotikos]] ir liaudies architektūros elementų.
 
Parapija garsėja [[Šv. Jonas Krikštytojas|Šv. Jono Krikštytojo]] atlaidais.
 
== Istorija ==
Šimkaičiuose [[1771]] m. pastatyta [[koplyčia]]. Į ją vieną ar du kartus per metus atvykdavo [[Vadžgirys|Vadžgirio]] kunigas. Bažnyčios statyba susirūpinta po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]]. Žemės skyrė ūkininkas [[Jonas Simanavičius]] ir vadžgiriškis Šaulys. [[1930]]–[[1932]] m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.
 
Šimkaičiuose [[1771]] m. pastatyta [[koplyčia]]. Į ją vieną ar du kartus per metus atvykdavo [[Vadžgirys|Vadžgirio]] kunigas. Bažnyčios statyba susirūpinta po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]]. Žemės skyrė ūkininkas [[Jonas Simanavičius]] ir vadžgiriškis Šaulys. [[1930]]–[[1932]] m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1932 m. antrąją Kalėdų dieną įvyko naujos bažnyčios atidarymas. Pirmas šv. [[Mišios|Mišias]] ir pirmą pamokslą sakė bažnyčios statytojas, darbų organizatorius ir parapijos įkūrėjas Stanislovas Kemzūra. Bažnyčią pašventino Raseinių dekanas, kun. Petras Dočkus. Senoji koplyčia buvo nugriauta. Kadangi joje kabojo šv. Martyno paveikslas, tai Kauno arkivyskupas įsakė ­ ir naujos bažnyčios titulu laikyti šv. Martyną.
Parapija garsėja [[Šv. Jonas Krikštytojas|Šv. Jono Krikštytojo]] atlaidais.
 
Iki [[1940]] m. Šimkaičių bažnyčiai priklausė keli mediniai statiniai: [[klebonija]] (18x9), [[špitolė]] (18x8), tvartas (12x8), daržinė (12x9). Be to, buvo 20 hektarų žemės su sodyba. Karo metu ([[1944]] m.) visi trobesiai sudegė. Bažnyčia liko suvarpyta kulkų ir sukapota sviedinių skeveldrų. Jos langai išbyrėjo.
 
[[1995]] m. vietoje senojo kryžiaus Šimkaičių girininkijos girininko Adolfo Šiugždos iniciatyva ir auka buvo pastatytas naujas, ąžuolinis kryžius (aut. Ričardas Ramanauskas), kuriame įamžinti senojo ir naujojo kryžiaus pastatymo metai (1939-1995). Senasis kryžius buvo toje pat vietoje, pastatytas [[1939]] m. Prano Šiaulio.
 
== Architektūra ==
 
Bažnyčia turi [[Neogotika|neogotikos]] ir liaudies architektūros elementų, lotyniško kryžiaus plano, su aukštu [[Fasadas|fasado]] bokštu ir bokšteliu ant stogo kryžmos. [[Šventorius]] aptvertas medinių statinių tvora, šalia bažnyčios yra kapinės.
 
Bažnyčia pastatyta pagal tradicijas, būdingas kaimo [[architektūra]]i. Ji suręsta iš sienojų ir apkalta dailylentėmis. Anksčiau buvo dengta [[gontas|gontais]], vėliau stogas apskardintas. Bažnyčios ilgis 13,6 m, plotis 12 m, aukštis 6,4 m. Turi gana aukštą fasado bokštą, dengtą cinkuota skarda. Ant stogo įrengta 17 įvairaus dydžio kryžių. Taip pat yra 17 langų, iš jų - vienas didelis bokšte ir du apvalūs virš šoninių durų.
 
Dekoratyvine [[baliustrada]] paaukštintą fasadą puošia kuklus portalas ir suveriamos durys. Prie šoninių durų yra laiptai į [[Choras (architektūra)|chorą]], o viename bokštelyje nuo pat pastatymo buvo varpelis, kuris atstodavo varpą. Iki karo varpą įsigyti, matyt, nespėta. Bokšto varpas buvo įkeltas apie [[1950]] m.
 
[[Presbiterija|Presbiterijos]] šonuose dvi [[zakristija|zakristijos]]. Yra 3 [[altorius|altoriai]]: didysis ir du mažesni. Bažnyčia turi 29 suolus, iš jų du presbiterijoje. Ant sienų - 14 tapytų „stacijų“. Yra du paveikslai: Švč. Jėzaus Širdies ir šv. vyskupo Martyno Išpažintojo.
 
== Galerija ==
44 526

pakeitimai

Naršymo meniu