Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atšauktas naudotojo 212.59.2.59 (Aptarimas) darytas keitimas 4716739 |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
Ketverius metus vykęs pilietinis karas susijęs su [[Baro konfederacija]], Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką. |
Ketverius metus vykęs pilietinis karas susijęs su [[Baro konfederacija]], Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką. |
||
Pasinaudodami kilusios anarchijos sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos [[Prūsija]], [[Austrija]] ir [[Rusija]] nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]]-asis, kuris siekė sujungti savo valdas [[Brandenburgas|Brandenburge]] ir [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], kuriuos skyrė lenkų [[Pamarys]]. |
Pasinaudodami kilusios [[Anarchija|anarchijos]] sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos [[Prūsija]], [[Austrija]] ir [[Rusija]] nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]]-asis, kuris siekė sujungti savo valdas [[Brandenburgas|Brandenburge]] ir [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], kuriuos skyrė lenkų [[Pamarys]]. |
||
Padalinimo sutartys buvo sudarytos [[1772]] metais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], o [[1773]] m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas [[Varšuva|Varšuvoje]]. |
Padalinimo sutartys buvo sudarytos [[1772]] metais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], o [[1773]] m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas [[Varšuva|Varšuvoje]]. |
||
17:55, 20 kovo 2016 versija
Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas buvo pirmasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, vykusių XVIII a. pabaigoje.
Ketverius metus vykęs pilietinis karas susijęs su Baro konfederacija, Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką.
Pasinaudodami kilusios anarchijos sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos Prūsija, Austrija ir Rusija nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius Frydrichas II-asis, kuris siekė sujungti savo valdas Brandenburge ir Rytprūsiuose, kuriuos skyrė lenkų Pamarys.
Padalinimo sutartys buvo sudarytos 1772 metais Sankt Peterburge, o 1773 m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas Varšuvoje.