Gauja: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

16:21, 20 spalio 2014 versija

Kitos reikšmės – Gauja (reikšmės).

Gauja
Atodangos Gaujos pakrantėje
Ilgis	452 km
Baseino plotas	8900 km²
Vidutinis debitas	78 m³/s
Ištakos	Vidžemės aukštuma
Žiotys	Rygos įlanka
Šalys	Latvija

Vikiteka	Gauja

Gauja (latv. Gauja, est. Koiva jõgi) – upė Latvijoje, vidurupyje ribojasi su Estija. Ilgis – 452 km, nuolydis – 234 m. Prasideda Vidžemės aukštumoje, Cėsio rajone, Taurenės valsčiuje, į jūrą įteka prie Carnikavos.

Anksčiau manyta, kad Gauja išteka iš Alauksto ežero, bet, kadangi senosios ištakos yra užaugusios, tai Gaujos pradžia laikoma Arnyčių upė, kuri prasideda Elkos kalno papėdėje, teka per Zuobuolo ežerą, nusausintoje Laidzo ežero vietoje susilieja su Gaujinia; ši vieta taip pat yra vienas iš Gaujos ištakų variantų, ir čia Gauja įgija savo vardą. Toliau ji teka per Luodės-Taurenės ežerų grandinę ir paima jų vandenis. Gauja apkabina Vidžemės aukštumą.

Gaujos vaga smėlinga, daug seklumų, staigūs posūkiai.

Intakai

Kairiojo kranto intakai – Pysla, Meliupytė, Dzėrbė, Dzestrenė, Pėrliupytė, Tirzinia, Vidaga, Vizla, Palsa, Rauza, Alkšniupė, Vija (60 km), Abuls (52 km), Dedums, Miegupė, Gryviniupytė, Rauna (50 km), Rakšupė, Amata (67 km), Skaliupė, Lygatnė, Vildoga, Vėjupytė, Luorupė, Egliupė, Straujupytė.

Dešiniojo kranto intakai – Augstupytė, Tulija, Uriekstė, Tirza (80 km), Pyliupytė, Dzėrvė, Mustjegai (79 km), Kaičupė, Stakliupytė, Strenčupytė, Kračupė, Melupė, Ratsupitė, Jumara, Strykiupė, Lenčupė, Drankiupytė, Brasla (70 km), Luoja.

Etimologija

Upėvardžio kilmė miglota. Bandyta sieti su lietuvių ir latvių žodžiu gauja („ruja, krūva, minia“). Kazimieras Būga spėjo, kad pavadinimas gali sietis su latv. guovs, govs („karvė“). Bronys Savukynas siejo upėvardį su liet. goti („skubiai eiti“, at-goti „skubiai ateiti“, nu-goti „greitai nueiti“). Dar plg. skr. जू, जवते = IAST: jū-, javate „skuba“. Taigi, Gauja galėtų reikšti „sraunioji“.^[1]

Šaltiniai

↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

[1] Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

[1]

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 {{Upė
 | Pavadinimas = Gauja
-| Paveiksliukas = Gaujostiltas.JPG
+| Paveiksliukas = Ergeljuklintis424aug037qg.jpg
-| Paveikslėlio apibūdinimas =  Gaujos tiltas ties [[Sigulda]]
+| Paveikslėlio apibūdinimas = Atodangos Gaujos pakrantėje
 | Ilgis = 452
 | Nuolydis =
@@ Eilutė 13: / Eilutė 13: @@
 | Vikiteka = Category:Gauja
 }}
-'''Gauja''' ([[estų kalba|estiškai]] – Koiva jõgi) – upė [[Latvija|Latvijoje]], vidurupyje ribojasi su [[Estija]]. Ilgis – 452&nbsp;km, nuolydis – 234 m. Prasideda [[Vidžemė]]s aukštumoje, [[Cėsys|Cėsio]] rajone, Taurenės valsčiuje, į jūrą įteka prie Carnikavos.
+'''Gauja''' ({{lv|Gauja}}, {{et|Koiva jõgi}}) – upė [[Latvija|Latvijoje]], vidurupyje ribojasi su [[Estija]]. Ilgis – 452 km, nuolydis – 234 m. Prasideda [[Vidžemė]]s aukštumoje, [[Cėsys|Cėsio]] rajone, Taurenės valsčiuje, į jūrą įteka prie Carnikavos.
 Anksčiau manyta, kad Gauja išteka iš [[Alauksto ežeras|Alauksto ežero]], bet, kadangi senosios ištakos yra užaugusios, tai Gaujos pradžia laikoma Arnyčių upė, kuri prasideda Elkos kalno papėdėje, teka per Zuobuolo ežerą, nusausintoje Laidzo ežero vietoje susilieja su [[Gaujinia]]; ši vieta taip pat yra vienas iš Gaujos ištakų variantų, ir čia Gauja įgija savo vardą. Toliau ji teka per Luodės-Taurenės ežerų grandinę ir paima jų vandenis. Gauja apkabina [[Vidžemės aukštuma|Vidžemės aukštumą]].
+Gaujos [[upės vaga|vaga]] smėlinga, daug [[sekluma|seklumų]], staigūs posūkiai.
-Kairiojo kranto intakai – Pysla, Meliupytė, Dzėrbė, Dzestrenė, Pėrliupytė, Tirzinia, Vidaga, Vizla, Palsa, Rauza, Alkšniupė, Vija (60&nbsp;km), Abuls (52&nbsp;km), Dedums, Miegupė, Gryviniupytė, Rauna (50&nbsp;km), Rakšupė, Amata (67&nbsp;km), Skaliupė, Lygatnė, Vildoga, Vėjupytė, Luorupė, Egliupė, Straujupytė.
+[[Vaizdas:Gaujostiltas.JPG|thumb|left|250px| Gaujos tiltas ties [[Sigulda]]]]
-Dešiniojo kranto intakai – Augstupytė, Tulija, Uriekstė, Tirza (80&nbsp;km), Pyliupytė, Dzėrvė, Mustjegai (79&nbsp;km), Kaičupė, Stakliupytė, Strenčupytė, Kračupė, Melupė, Ratsupitė, Jumara, Strykiupė, Lenčupė, Drankiupytė, Brasla (70&nbsp;km), Luoja.
+== Intakai ==
-Gaujos [[upės vaga|vaga]] smėlinga, daug [[sekluma|seklumų]], staigūs posūkiai.
+Kairiojo kranto intakai – Pysla, Meliupytė, Dzėrbė, Dzestrenė, Pėrliupytė, Tirzinia, Vidaga, Vizla, Palsa, Rauza, Alkšniupė, Vija (60&nbsp;km), Abuls (52&nbsp;km), Dedums, Miegupė, Gryviniupytė, Rauna (50&nbsp;km), Rakšupė, Amata (67&nbsp;km), Skaliupė, Lygatnė, Vildoga, Vėjupytė, Luorupė, Egliupė, Straujupytė.
+Dešiniojo kranto intakai – Augstupytė, Tulija, Uriekstė, Tirza (80&nbsp;km), Pyliupytė, Dzėrvė, Mustjegai (79&nbsp;km), Kaičupė, Stakliupytė, Strenčupytė, Kračupė, Melupė, Ratsupitė, Jumara, Strykiupė, Lenčupė, Drankiupytė, Brasla (70&nbsp;km), Luoja.
+== Etimologija ==
+Upėvardžio kilmė miglota. Bandyta sieti su lietuvių ir latvių žodžiu ''gauja'' („ruja, krūva, minia“). [[Kazimieras Būga]] spėjo, kad pavadinimas gali sietis su {{lv|guovs, govs}} („karvė“). [[Bronys Savukynas]] siejo upėvardį su {{lt|goti}} („skubiai eiti“, ''at-goti'' „skubiai ateiti“, ''nu-goti'' „greitai nueiti“). Dar plg. {{sa|जू, जवते|jū-, javate}} „skuba“. Taigi, Gauja galėtų reikšti „sraunioji“.<ref>{{LHEŽ}}</ref>
+== Šaltiniai ==
+{{ref}}
 [[Kategorija:Latvijos upės]]