Korėjiečių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
sil=}} |
sil=}} |
||
{{InterWiki|code=ko}} |
{{InterWiki|code=ko}} |
||
'''Korėjiečių kalba''' |
'''Korėjiečių kalba''' – kalba, kuria kalba [[korėjiečiai]] [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], Šiaurės [[Kinija|Kinijoje]] ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse. Nuo seno ji vadinama ''čiosono'' (조선어), šis pavadinimas yra išlikęs [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]]. [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], tuo tarpu, ji vadinama ''hanguko'' (한국어). |
||
== Klasifikacija == |
== Klasifikacija == |
||
Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
{{main|Korėjiečių kalbos fonetika}} |
{{main|Korėjiečių kalbos fonetika}} |
||
Anksčiau korėjiečių kalboje buvo aiškiai skiriami ilgieji ir trumpieji [[balsiai]], tačiau per pastaruosius penkiasdešimt metų šis skirtumas gerokai nunyko. Dabar [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] tik pagyvenę žmonės |
Anksčiau korėjiečių kalboje buvo aiškiai skiriami ilgieji ir trumpieji [[balsiai]], tačiau per pastaruosius penkiasdešimt metų šis skirtumas gerokai nunyko. Dabar [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] tik pagyvenę žmonės – penkiasdešimtmečiai ir vyresni, aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius. Jaunesniųjų kartų atstovams balsės ilgumas nėra svarbus žodžio reikšmei atskirti. |
||
Tai, kad nyksta skirtumai tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių, skatina homonimų atsiradimą. Kadaise tokie žodžiai kaip 말 (''mal'' |
Tai, kad nyksta skirtumai tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių, skatina homonimų atsiradimą. Kadaise tokie žodžiai kaip 말 (''mal'' – žodis) ir 말 (''maal'' – arklys) bei 눈 (''nun'' – akis) ir 눈 (''nuun'' – sniegas) buvo aiškiai skiriami. Dabar dažniausiai žodžio reikšmė yra atskiriama iš konteksto. |
||
Korėjiečių kalboje yra keturi aukštutinio pakilimo balsiai (ㅣ, ㅟ, ㅡ ir ㅜ (i, y, ɨ, ir u)) ir keturi vidutinio pakilimo balsiai (ㅔ, ㅚ, ㅓ, ㅗ (e, ø, ə ir o)). |
Korėjiečių kalboje yra keturi aukštutinio pakilimo balsiai (ㅣ, ㅟ, ㅡ ir ㅜ (i, y, ɨ, ir u)) ir keturi vidutinio pakilimo balsiai (ㅔ, ㅚ, ㅓ, ㅗ (e, ø, ə ir o)). |
||
[[Priebalsiai]] neskiriami į dusliuosius ir skardžiuosius. Priebalsių fonemos skirstomos pagal kitokius požymius. Visų pirma korėjiečių kalba turi devyniolika priebalsių fonemų, kurias galima sugrupuoti pagal artikuliacijos būdą. Daugiausia yra sprogstamųjų priebalsių. |
[[Priebalsiai]] neskiriami į dusliuosius ir skardžiuosius. Priebalsių fonemos skirstomos pagal kitokius požymius. Visų pirma korėjiečių kalba turi devyniolika priebalsių fonemų, kurias galima sugrupuoti pagal artikuliacijos būdą. Daugiausia yra sprogstamųjų priebalsių. |
||
== Korėjiečių raštas ir skoliniai iš kinų kalbos == |
== Korėjiečių raštas ir skoliniai iš kinų kalbos == |
||
Eilutė 33: | Eilutė 33: | ||
Korėjoje, kaip ir [[japonų raštas|Japonijoje]] bei [[vietnamiečių kalba|Vietname]], vyko procesai, kurie pritaikė kinų raštą vietos tradicijoms, drauge keitė ir pačią korėjiečių kalbą. Iš kinų korėjiečių kalba pasiskolino labai daug mokslinės terminologijos, kuri buvo ne tik rašoma hieroglifais, bet, neturėdama atitikmenų vietinėje kalboje, buvo perimama kinišku tarimu, jį pritaikant prie vietos kalbos. Pavyzdžiui: |
Korėjoje, kaip ir [[japonų raštas|Japonijoje]] bei [[vietnamiečių kalba|Vietname]], vyko procesai, kurie pritaikė kinų raštą vietos tradicijoms, drauge keitė ir pačią korėjiečių kalbą. Iš kinų korėjiečių kalba pasiskolino labai daug mokslinės terminologijos, kuri buvo ne tik rašoma hieroglifais, bet, neturėdama atitikmenų vietinėje kalboje, buvo perimama kinišku tarimu, jį pritaikant prie vietos kalbos. Pavyzdžiui: |
||
* 国家 kin.: guojia, kor: gukga, „valstybė“; |
* 国家 kin.: guojia, kor: gukga, „valstybė“; |
||
* 調和 kin.: tiaohe, kor: johua, „harmonija“; |
* 調和 kin.: tiaohe, kor: johua, „harmonija“; |
||
* 大学 kin.: daxue, kor: daehak, „universitetas“; |
* 大学 kin.: daxue, kor: daehak, „universitetas“; |
||
Eilutė 40: | Eilutė 40: | ||
Korėjiečiai susidūrė ir su problema, kaip užrašyti savos kalbos žodžius, ypač gramatines galūnes, kurių šioje kalboje, skirtingai nei [[kinų kalba|kinų]], yra daug. Labai ilgą laiką tam jie naudojo nesusistemintą skiemeninę abėcėlę, savo išvaizda (ir struktūra) panašią į japonišką [[katakana|katakaną]]. Galutinai ši problema buvo išspręsta XV a., išradus korėjiečių kalbai pritaikytą [[hangul]] raštą, kuris ilgainiui išpopuliarėjo ir ėmė išstumti kiniškus hieroglifus. |
Korėjiečiai susidūrė ir su problema, kaip užrašyti savos kalbos žodžius, ypač gramatines galūnes, kurių šioje kalboje, skirtingai nei [[kinų kalba|kinų]], yra daug. Labai ilgą laiką tam jie naudojo nesusistemintą skiemeninę abėcėlę, savo išvaizda (ir struktūra) panašią į japonišką [[katakana|katakaną]]. Galutinai ši problema buvo išspręsta XV a., išradus korėjiečių kalbai pritaikytą [[hangul]] raštą, kuris ilgainiui išpopuliarėjo ir ėmė išstumti kiniškus hieroglifus. |
||
Šiuo metu [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] kalba užrašoma naudojant tiek kiniškas [[ideograma]]s |
Šiuo metu [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] kalba užrašoma naudojant tiek kiniškas [[ideograma]]s – [[handža]] (kiniškos kilmės žodžiams), tiek hangul abėcėlę (korėjietiškos kilmės žodžiams), o [[Šiaurės Korėja]] kiniškų ženklų yra visiškai atsisakiusi ir naudoja tik hangul. |
||
== Gramatika == |
== Gramatika == |
||
Eilutė 47: | Eilutė 47: | ||
Korėjiečių kalba yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]]. [[Afiksai]] yra atskiri, paprastai dedami po žodžio, kurio prasmė keičiama. Jų dėka, bendra sakinio struktūra nėra griežta, išskyrus visuomet pabaigoje esantį [[veiksmažodis|veiksmažodį]] arba [[būdvardis|būdvardį]] ir pažyminčiųjų žodžių buvimą prieš pažymimuosius. Paprastai iš pradžių pateikiamos laiko [[aplinkybės]], tada [[veiksnys]], papildomos aplinkybės, veiksmo objektas ir galiausiai tarinys. Veiksnys neretai gali būti praleidžiamas, jeigu jo reikšmė suprantama iš konteksto. |
Korėjiečių kalba yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]]. [[Afiksai]] yra atskiri, paprastai dedami po žodžio, kurio prasmė keičiama. Jų dėka, bendra sakinio struktūra nėra griežta, išskyrus visuomet pabaigoje esantį [[veiksmažodis|veiksmažodį]] arba [[būdvardis|būdvardį]] ir pažyminčiųjų žodžių buvimą prieš pažymimuosius. Paprastai iš pradžių pateikiamos laiko [[aplinkybės]], tada [[veiksnys]], papildomos aplinkybės, veiksmo objektas ir galiausiai tarinys. Veiksnys neretai gali būti praleidžiamas, jeigu jo reikšmė suprantama iš konteksto. |
||
Korėjiečių kalboje yra nemažai gramatinių elementų, kurie išreiškia kalbėtojo ir klausytojo socialinę padėtį bei tarpusavio ryšį. Pasirinkus atitinkamą formą, galima perteikti familiarumą, pagarbą, nusižeminimą, neutralumą ir kitus niuansus. Iš viso gali būti išskiriami keturi kalbos lygiai: familiarus, mandagus, formalus ir neutralus. |
Korėjiečių kalboje yra nemažai gramatinių elementų, kurie išreiškia kalbėtojo ir klausytojo socialinę padėtį bei tarpusavio ryšį. Pasirinkus atitinkamą formą, galima perteikti familiarumą, pagarbą, nusižeminimą, neutralumą ir kitus niuansus. Iš viso gali būti išskiriami keturi kalbos lygiai: familiarus, mandagus, formalus ir neutralus. Pastarasis daugiausiai naudojamas rašytinėje kalboje. |
||
Korėjiečių kalboje yra devynios [[kalbos dalys]]: [[daiktavardžiai]], [[veiksmažodžiai]], [[būdvardžiai]], [[įvardžiai]], [[skaitvardžiai]], [[dalelytės]], [[prieveiksmiai]], [[jungtukai]] ir [[jaustukai]]. |
Korėjiečių kalboje yra devynios [[kalbos dalys]]: [[daiktavardžiai]], [[veiksmažodžiai]], [[būdvardžiai]], [[įvardžiai]], [[skaitvardžiai]], [[dalelytės]], [[prieveiksmiai]], [[jungtukai]] ir [[jaustukai]]. |
||
Eilutė 53: | Eilutė 53: | ||
Daiktavardžiai neturi tiksliai išreikštos vienaskaitos ar daugiskaitos. Jų [[linksnis|linksnį]] keičia po žodžio einančios dalelytės. |
Daiktavardžiai neturi tiksliai išreikštos vienaskaitos ar daugiskaitos. Jų [[linksnis|linksnį]] keičia po žodžio einančios dalelytės. |
||
Veiksmažodis susideda iš šaknies ir prieš ją arba po jos pridedamais laiko, mandagumo, nuosakos ir kitas reikšmes turinčiais afiksais, kurie gali būti jungiami tarpusavyje į grupes. Veiksmažodis neasmenuojamas ir nekaitomas skaičiais, turi keturi laikus ( |
Veiksmažodis susideda iš šaknies ir prieš ją arba po jos pridedamais laiko, mandagumo, nuosakos ir kitas reikšmes turinčiais afiksais, kurie gali būti jungiami tarpusavyje į grupes. Veiksmažodis neasmenuojamas ir nekaitomas skaičiais, turi keturi laikus (esamąjį, būtąjį, dvigubą būtąjį ir būsimąjį). |
||
Būdvardžiai turi daug veiksmažodžiams būdingų savybių: jie kaitomi laike, su jais naudojami kai kurie veiksmažodžiams būdingi afiksai. Būdvardžiai nekaitomi [[Giminė (gramatika)|gimine]] ir skaičiumi. Laipsniavimas išreiškiamas pridedant afiksus. |
Būdvardžiai turi daug veiksmažodžiams būdingų savybių: jie kaitomi laike, su jais naudojami kai kurie veiksmažodžiams būdingi afiksai. Būdvardžiai nekaitomi [[Giminė (gramatika)|gimine]] ir skaičiumi. Laipsniavimas išreiškiamas pridedant afiksus. |
||
Eilutė 59: | Eilutė 59: | ||
Skaitvardžiai dviejų rūšių: korėjietiški ir sinokorėjietiški. Kiekvienas iš jų turi specifinę naudojimo sritį. Skaičiuojant objektus, prie skaitvardžio pridedamas tam tikrai objektų grupei skirtas skaičiavimo afiksas. |
Skaitvardžiai dviejų rūšių: korėjietiški ir sinokorėjietiški. Kiekvienas iš jų turi specifinę naudojimo sritį. Skaičiuojant objektus, prie skaitvardžio pridedamas tam tikrai objektų grupei skirtas skaičiavimo afiksas. |
||
Dalelytės yra trumpi funkciniai sufiksai, kurie patys neturi jokios reikšmės, tačiau suteikia |
Dalelytės yra trumpi funkciniai sufiksai, kurie patys neturi jokios reikšmės, tačiau suteikia daiktavardžiams ir įvardžiams linksnį arba kitokią prasmę. Jos eina po pažymimojo žodžio. |
||
== Dialektai == |
== Dialektai == |
20:36, 2 sausio 2014 versija
Korėjiečių kalba 한국어, 조선어 (hanguko, čiosono) | |
Kalbama | Šiaurės Korėja, Pietų Korėja, Kinija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 78 mln.[1] |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 13 |
Kilmė | izoliuota |
Rašto sistemos | hangul abėcėlė, handža ideogramos |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Šiaurės Korėja Pietų Korėja |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | ko |
ISO 639-2 | kor |
ISO 639-3 | kor |
Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse. Nuo seno ji vadinama čiosono (조선어), šis pavadinimas yra išlikęs Šiaurės Korėjoje. Pietų Korėjoje, tuo tarpu, ji vadinama hanguko (한국어).
Klasifikacija
Korėjiečių kalba yra laikoma izoliuota kalba, nors nepaneigiami jos ryšiai su Altajaus kalbomis.
Fonetika
Anksčiau korėjiečių kalboje buvo aiškiai skiriami ilgieji ir trumpieji balsiai, tačiau per pastaruosius penkiasdešimt metų šis skirtumas gerokai nunyko. Dabar Pietų Korėjoje tik pagyvenę žmonės – penkiasdešimtmečiai ir vyresni, aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius. Jaunesniųjų kartų atstovams balsės ilgumas nėra svarbus žodžio reikšmei atskirti.
Tai, kad nyksta skirtumai tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių, skatina homonimų atsiradimą. Kadaise tokie žodžiai kaip 말 (mal – žodis) ir 말 (maal – arklys) bei 눈 (nun – akis) ir 눈 (nuun – sniegas) buvo aiškiai skiriami. Dabar dažniausiai žodžio reikšmė yra atskiriama iš konteksto.
Korėjiečių kalboje yra keturi aukštutinio pakilimo balsiai (ㅣ, ㅟ, ㅡ ir ㅜ (i, y, ɨ, ir u)) ir keturi vidutinio pakilimo balsiai (ㅔ, ㅚ, ㅓ, ㅗ (e, ø, ə ir o)).
Priebalsiai neskiriami į dusliuosius ir skardžiuosius. Priebalsių fonemos skirstomos pagal kitokius požymius. Visų pirma korėjiečių kalba turi devyniolika priebalsių fonemų, kurias galima sugrupuoti pagal artikuliacijos būdą. Daugiausia yra sprogstamųjų priebalsių.
Korėjiečių raštas ir skoliniai iš kinų kalbos
Korėjiečių kalbos užrašymo būdai kito ne kartą. Pagrindinis raštas, nuo mūsų eros pradžios introdukuotas į Korėją, buvo kinų (handža), atėjęs kartu su jų kultūros pasiekimais bei literatūrine kinų kalba. To meto intelektualai visoje Rytų Azijoje bendraudavo ir tekstus rašydavo kiniškai.
Korėjoje, kaip ir Japonijoje bei Vietname, vyko procesai, kurie pritaikė kinų raštą vietos tradicijoms, drauge keitė ir pačią korėjiečių kalbą. Iš kinų korėjiečių kalba pasiskolino labai daug mokslinės terminologijos, kuri buvo ne tik rašoma hieroglifais, bet, neturėdama atitikmenų vietinėje kalboje, buvo perimama kinišku tarimu, jį pritaikant prie vietos kalbos. Pavyzdžiui:
- 国家 kin.: guojia, kor: gukga, „valstybė“;
- 調和 kin.: tiaohe, kor: johua, „harmonija“;
- 大学 kin.: daxue, kor: daehak, „universitetas“;
- 化学 kin.: huaxue, kor: hwahak, „chemija“;
Korėjiečiai susidūrė ir su problema, kaip užrašyti savos kalbos žodžius, ypač gramatines galūnes, kurių šioje kalboje, skirtingai nei kinų, yra daug. Labai ilgą laiką tam jie naudojo nesusistemintą skiemeninę abėcėlę, savo išvaizda (ir struktūra) panašią į japonišką katakaną. Galutinai ši problema buvo išspręsta XV a., išradus korėjiečių kalbai pritaikytą hangul raštą, kuris ilgainiui išpopuliarėjo ir ėmė išstumti kiniškus hieroglifus.
Šiuo metu Pietų Korėjoje kalba užrašoma naudojant tiek kiniškas ideogramas – handža (kiniškos kilmės žodžiams), tiek hangul abėcėlę (korėjietiškos kilmės žodžiams), o Šiaurės Korėja kiniškų ženklų yra visiškai atsisakiusi ir naudoja tik hangul.
Gramatika
Korėjiečių kalba yra agliutinacinė. Afiksai yra atskiri, paprastai dedami po žodžio, kurio prasmė keičiama. Jų dėka, bendra sakinio struktūra nėra griežta, išskyrus visuomet pabaigoje esantį veiksmažodį arba būdvardį ir pažyminčiųjų žodžių buvimą prieš pažymimuosius. Paprastai iš pradžių pateikiamos laiko aplinkybės, tada veiksnys, papildomos aplinkybės, veiksmo objektas ir galiausiai tarinys. Veiksnys neretai gali būti praleidžiamas, jeigu jo reikšmė suprantama iš konteksto.
Korėjiečių kalboje yra nemažai gramatinių elementų, kurie išreiškia kalbėtojo ir klausytojo socialinę padėtį bei tarpusavio ryšį. Pasirinkus atitinkamą formą, galima perteikti familiarumą, pagarbą, nusižeminimą, neutralumą ir kitus niuansus. Iš viso gali būti išskiriami keturi kalbos lygiai: familiarus, mandagus, formalus ir neutralus. Pastarasis daugiausiai naudojamas rašytinėje kalboje.
Korėjiečių kalboje yra devynios kalbos dalys: daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai, įvardžiai, skaitvardžiai, dalelytės, prieveiksmiai, jungtukai ir jaustukai.
Daiktavardžiai neturi tiksliai išreikštos vienaskaitos ar daugiskaitos. Jų linksnį keičia po žodžio einančios dalelytės.
Veiksmažodis susideda iš šaknies ir prieš ją arba po jos pridedamais laiko, mandagumo, nuosakos ir kitas reikšmes turinčiais afiksais, kurie gali būti jungiami tarpusavyje į grupes. Veiksmažodis neasmenuojamas ir nekaitomas skaičiais, turi keturi laikus (esamąjį, būtąjį, dvigubą būtąjį ir būsimąjį).
Būdvardžiai turi daug veiksmažodžiams būdingų savybių: jie kaitomi laike, su jais naudojami kai kurie veiksmažodžiams būdingi afiksai. Būdvardžiai nekaitomi gimine ir skaičiumi. Laipsniavimas išreiškiamas pridedant afiksus.
Skaitvardžiai dviejų rūšių: korėjietiški ir sinokorėjietiški. Kiekvienas iš jų turi specifinę naudojimo sritį. Skaičiuojant objektus, prie skaitvardžio pridedamas tam tikrai objektų grupei skirtas skaičiavimo afiksas.
Dalelytės yra trumpi funkciniai sufiksai, kurie patys neturi jokios reikšmės, tačiau suteikia daiktavardžiams ir įvardžiams linksnį arba kitokią prasmę. Jos eina po pažymimojo žodžio.
Dialektai
Korėjiečių kalba turi keletą vietinių dialektų. Standartinė Pietų Korėjos kalba yra paremta Seulo apylinkių dialektu. Per laikotarpį po Korėjos padalijimo yra atsiradę skirtumų tarp korėjiečių kalbos Šiaurės ir Pietų Korėjoje.
Nuorodos
kor
Duomenys apie kodu „kor“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.comkor
MultiTree kalbos kodo „kor“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „kor“)
Išnašos
- ↑ Korean language, Ethnologue