Palenkė (miestas): Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

12:06, 13 spalio 2013 versija

Palenkė Lakam Ha

Miesto griuvėsiai
Miesto glifas
Palenkė
Koordinatės	17°29′0″ š. pl. 92°03′0″ v. ilg. / 17.48333°š. pl. 92.05000°r. ilg. / 17.48333; 92.05000
Vieta	Čiapasas, Meksika
Regionas	Mezoamerika
Istorija
Laikotarpis	klasikinis (vėlyvasis)
Tauta	majai
Informacija
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 411

Palenkė (isp. Palenque – „įtvirtinimas“) – sugriautas majų miestas Meksikoje, Čiapaso valstijoje, apie 130 km nuo Karmeno miesto.

Dabartinis pavadinimas buvo sukurtas ispanų XVI a., apytiksliai išvertus vietinių indėnų pavadinimą Otolum („žemė su tvirtais namais“). Manoma, kad senovinis pavadinimas, kuriuo miestą vadino klasikiniai majai buvo Lakam Ha, kas reiškia „didelis vanduo“ (šį pavadinimą miestas gavo dėl gausių šaltinių ir versmių). Iš miesto valdoma karalystė vadinosi B’aak („kaulas“). Kaulo ženklas vaizduojama ir karalystę simbolizuojančiame glife.

Istorija

Tai vėlyvojo klasikinio laikotarpio (600–900 m.) majų miestas. Palenkėje buvo daug įspūdingų pastatų, iš kurių bene geriausiai išlikusi šventykla su hieroglifų įrašais. 1952 m. atrasta kripta, kurioje yra, manoma, valdovo-šventiko palaikai iš VII a.

Dėl savo svarbios istorinės ir kultūrinės reikšmės Palenkė 1987 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Meksikos Čiaposo valstijoje įsikūręs miestas – viena didžiausių ir svarbiausių majų gyvenviečių. Hieroglifai leidžia spėti, kad miestas labiausiai klestėjo vėlyvuoju klasikiniu periodu (600–900), kai buvo vadinamas Lakam Ha. Tai buvo karallystės sostinė. Šiose vietose archeologų kasinėjimai vykdomi nuo XVIII a. pbaigos. Jie rodo, kad monumentus, kuriuos matome šiandien, pastatydino valdovai Hanabas Pakalis II Didysis (615–683) ir jo sūnus Kan Balamas II (684–702). Pastatai stovi natūralios žalumos tankmėje. Jie iškilo turint aiškų politinį ir ideologinį tikslą – šlovinti valdovus savitomis akmens puošmenomis fasadų išorėje, o viduje – tinko reljefais ir akmens raižiniais.

Užrašų piramidė

Pagrindiniuose pastatuose išraižyti hieroglifai, vardijantys miesto valdovus ir rodantys jų siekį įteisinti jų dinastiją ir stiprinti jos svarbą paliekant rašytinių paminklų. Harmoingos formos, stilius ir skulptūrų gausa – spėjama, jų bruožus kadaise ryškino raudonos, mėlynos, ochros ir žalios spalvų dažai – leidžia vadinti statinius unikaliais dinastijos ir valdovo šlovinimo architektūros pavyzdžiais. Užrašų šventyklos kolonose ir sienose pilna hieroglifų, tarp jų ir žymiausi dinastijų sąrašai. Šis pastatas – tai Hanabo Pakalio II kapavietės šventykla. Ją statydintis valdovas pradėjo das būdamas gyvas, bet darbus baigė jo sūnus Kan Blamas II.

Pati šventykla stovi 24 metrų aukštyje, ant laiptuotos piramidės viršuje esančio cokolio. Piramidė primena vieną ant kito sudėtus aštuonis nupjautus kūgius. Į viršų pakylama pietų pusėje esančiais laiptais. Į pirmąją didelę patalpą patenkama pro penkias įeigas, palei kurias rikiuojasi lipdiniais dekoruotos kolonas. Antroji patalpa padalinta į tris dalis. Žemyn, pro šventyklos perdangas besileidžiantys laiptai aikštele padalinti į dvi dalis. Jais patenkama į kriptą, kurios sienos išpuoštos tinko reljefais. Tai devynio figūros (protėvių arba majų mitologijos personažų – Nakties valdovų). Pakalio Didžiojo sarkofago šonai dekoruoti negiliais reljefais. Jį dengia didžiulė Filiograniškai išraižyta plokštė. Plokštė išmarginta bene žinomiausiais ir gerai ištirtais majų reljefais – daugybė amžinąjį mirties ir atgimimo ciklą valzduojančių figūrėlių sup karalių o mirties akimirką. Karalius vaizduojamas su dieviškais atributais, simbolizuojančiais žengimo į nebūtį (o iš jos į pomirtinį pasaulį) akimirką. Iš jo pilvo auga kosminis kryžiaus pavidalo medis.

Kripta įrengta po piramidės pagrindu, pačiame centre. Atrastas sarkofagas tapo abejonių nekeliančiu įrodymu, jog pastatas išdygo dėl dviejų priežaščių – reikėjo ne tik talpinti patį sarkofagą, bet ir įkūnyti valdovo asmenybę.

Žinomi valdovai

K'inich Kan B'alam II („Chan Bahlam II“).

Vardų reikšmės rašomos kabutėse.

K'uk B'alam I 431 – 435
Casper (tikrasis vardas nežinomas, „11 Kiškis“) 435–487
B'utz Aj Sak Chiik 487–501
Ahkal Mo' Naab' I 501–524
K'an Joy Chitam I 529–565
Ahkal Mo' Naab' II 565–570
Kan B'alam I 572–583
Yohl Ik'nal (moteris) 583–604
Aj Ne' Yohl Mat 605–612
Pacal I 612
Sak K'uk' (moteris) 612–615
K'inich Janaab' Pakal (kitaip „Pakalis Didysis“) 615–683
K'inich Kan B'alam II 683–702
K'inich K'an Joy Chitam II 702–711 d. 722?
Xoc (regentas) 711?-c. 722
K'inich Ahkal Mo' Naab' III („Chaacal III“) 722–729
K’inich Janaab' Pakal (kitaip „Pakalis III“) c. 742
K’inich K’uk B’alam II 765 – ?
Wak Kimi Janhb' Pakal (kitaip „Pakalis IV“) 799-?

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA

@@ Eilutė 29: / Eilutė 29: @@
 | UNESCO id = 411
 }}
-'''Palenkė''' ({{es|Palenque}} - „įtvirtinimas“) – sugriautas [[majai|majų]] miestas [[Meksika|Meksikoje]], [[Čiapasas|Čiapaso]] valstijoje, apie 130&nbsp;km nuo [[Karmenas|Karmeno]] miesto.
+'''Palenkė''' ({{es|Palenque}} – „įtvirtinimas“) – sugriautas [[majai|majų]] miestas [[Meksika|Meksikoje]], [[Čiapasas|Čiapaso]] valstijoje, apie 130 km nuo [[Karmenas|Karmeno]] miesto.
-Dabartinis pavadinimas buvo sukurtas ispanų XVI a., apytiksliai išvertus vietinių indėnų pavadinimą '''Otolum''' ("žemė su tvirtais namais"). Manoma, kad senovinis pavadinimas, kuriuo miestą vadino klasikiniai majai buvo '''Lakam Ha''', kas reiškia "didelis vanduo" (šį pavadinimą miestas gavo dėl gausių šaltinių ir versmių). Iš miesto valdoma karalystė vadinosi '''B'aak''' ("kaulas"). Kaulo ženklas vaizduojama ir karalystę simbolizuojančiame [[majų raštas|glife]].
+Dabartinis pavadinimas buvo sukurtas ispanų XVI a., apytiksliai išvertus vietinių indėnų pavadinimą '''Otolum''' („žemė su tvirtais namais“). Manoma, kad senovinis pavadinimas, kuriuo miestą vadino klasikiniai majai buvo '''Lakam Ha''', kas reiškia „didelis vanduo“ (šį pavadinimą miestas gavo dėl gausių šaltinių ir versmių). Iš miesto valdoma karalystė vadinosi '''B’aak''' („kaulas“). Kaulo ženklas vaizduojama ir karalystę simbolizuojančiame [[majų raštas|glife]].
 == Istorija ==
 [[Vaizdas:Palenque Ruins.jpg|thumb|240px|left|Palenkės griuvėsiai]]
-Tai vėlyvojo klasikinio laikotarpio (600–900 m.) majų miestas. Palenkėje buvo daug įspūdingų pastatų, iš kurių bene geriausiai išlikusi šventykla su hieroglifų įrašais. [[1952]] m. atrasta kripta, kurioje yra, manoma, valdovo-šventiko palaikai iš VII a.
+Tai vėlyvojo klasikinio laikotarpio (600–900 m.) majų miestas. Palenkėje buvo daug įspūdingų pastatų, iš kurių bene geriausiai išlikusi šventykla su hieroglifų įrašais. [[1952]] m. atrasta kripta, kurioje yra, manoma, valdovo-šventiko palaikai iš VII a.
-Dėl savo svarbios istorinės ir kultūrinės reikšmės Palenkė [[1987]] m. įtraukta į [[UNESCO]] pasaulio paveldo sąrašą.
+Dėl savo svarbios istorinės ir kultūrinės reikšmės Palenkė [[1987]] m. įtraukta į [[UNESCO]] pasaulio paveldo sąrašą.
-Meksikos Čiaposo valstijoje įsikūręs miestas - viena didžiausių ir svarbiausių majų gyvenviečių. Hieroglifai leidžia spėti, kad miestas labiausiai klestėjo vėlyvuoju klasikiniu periodu (600-900), kai buvo vadinamas Lakam Ha. Tai buvo karallystės sostinė. Šiose vietose archeologų kasinėjimai vykdomi nuo XVIII a. pbaigos. Jie rodo, kad monumentus, kuriuos matome šiandien, pastatydino valdovai Hanabas Pakalis II Didysis (615-683) ir jo sūnus Kan Balamas II (684-702). Pastatai stovi natūralios žalumos tankmėje. Jie iškilo turint aiškų politinį ir ideologinį tikslą - šlovinti valdovus savitomis akmens puošmenomis fasadų išorėje, o viduje - tinko reljefais ir akmens raižiniais.
+Meksikos Čiaposo valstijoje įsikūręs miestas – viena didžiausių ir svarbiausių majų gyvenviečių. Hieroglifai leidžia spėti, kad miestas labiausiai klestėjo vėlyvuoju klasikiniu periodu (600–900), kai buvo vadinamas Lakam Ha. Tai buvo karallystės sostinė. Šiose vietose archeologų kasinėjimai vykdomi nuo XVIII a. pbaigos. Jie rodo, kad monumentus, kuriuos matome šiandien, pastatydino valdovai Hanabas Pakalis II Didysis (615–683) ir jo sūnus Kan Balamas II (684–702). Pastatai stovi natūralios žalumos tankmėje. Jie iškilo turint aiškų politinį ir ideologinį tikslą – šlovinti valdovus savitomis akmens puošmenomis fasadų išorėje, o viduje – tinko reljefais ir akmens raižiniais.
 '''Užrašų piramidė'''
-Pagrindiniuose pastatuose išraižyti hieroglifai, vardijantys miesto valdovus ir rodantys jų siekį įteisinti jų dinastiją ir stiprinti jos svarbą paliekant rašytinių paminklų. Harmoingos formos, stilius ir skulptūrų gausa - spėjama, jų bruožus kadaise ryškino raudonos, mėlynos, ochros ir žalios spalvų dažai - leidžia vadinti statinius unikaliais dinastijos ir valdovo šlovinimo architektūros pavyzdžiais. Užrašų šventyklos kolonose ir sienose pilna hieroglifų, tarp jų ir žymiausi dinastijų sąrašai. Šis pastatas - tai Hanabo Pakalio II kapavietės šventykla. Ją statydintis valdovas pradėjo das būdamas gyvas, bet darbus baigė jo sūnus Kan Blamas II.
+Pagrindiniuose pastatuose išraižyti hieroglifai, vardijantys miesto valdovus ir rodantys jų siekį įteisinti jų dinastiją ir stiprinti jos svarbą paliekant rašytinių paminklų. Harmoingos formos, stilius ir skulptūrų gausa – spėjama, jų bruožus kadaise ryškino raudonos, mėlynos, ochros ir žalios spalvų dažai – leidžia vadinti statinius unikaliais dinastijos ir valdovo šlovinimo architektūros pavyzdžiais. Užrašų šventyklos kolonose ir sienose pilna hieroglifų, tarp jų ir žymiausi dinastijų sąrašai. Šis pastatas – tai Hanabo Pakalio II kapavietės šventykla. Ją statydintis valdovas pradėjo das būdamas gyvas, bet darbus baigė jo sūnus Kan Blamas II.
 [[Vaizdas:Palenque temple 1.jpg|thub|left|350px|Užrašų piramidė]]
-Pati šventykla stovi 24 metrų aukštyje, ant laiptuotos piramidės viršuje esančio cokolio. Piramidė primena vieną ant kito sudėtus aštuonis nupjautus kūgius. Į viršų pakylama pietų pusėje esančiais laiptais. Į pirmąją didelę patalpą patenkama pro penkias įeigas, palei kurias rikiuojasi lipdiniais dekoruotos kolonas. Antroji patalpa padalinta į tris dalis. Žemyn, pro šventyklos perdangas besileidžiantys laiptai aikštele padalinti į dvi dalis. Jais patenkama į kriptą, kurios sienos išpuoštos tinko reljefais. Tai devynio figūros (protėvių arba majų mitologijos personažų - Nakties valdovų). Pakalio Didžiojo sarkofago šonai dekoruoti negiliais reljefais. Jį dengia didžiulė Filiograniškai išraižyta plokštė. Plokštė išmarginta bene žinomiausiais ir gerai ištirtais majų reljefais - daugybė amžinąjį mirties ir atgimimo ciklą valzduojančių figūrėlių sup karalių o mirties akimirką. Karalius vaizduojamas su dieviškais atributais, simbolizuojančiais žengimo į nebūtį (o iš jos į pomirtinį pasaulį) akimirką. Iš jo pilvo auga kosminis kryžiaus pavidalo medis.
+Pati šventykla stovi 24 metrų aukštyje, ant laiptuotos piramidės viršuje esančio cokolio. Piramidė primena vieną ant kito sudėtus aštuonis nupjautus kūgius. Į viršų pakylama pietų pusėje esančiais laiptais. Į pirmąją didelę patalpą patenkama pro penkias įeigas, palei kurias rikiuojasi lipdiniais dekoruotos kolonas. Antroji patalpa padalinta į tris dalis. Žemyn, pro šventyklos perdangas besileidžiantys laiptai aikštele padalinti į dvi dalis. Jais patenkama į kriptą, kurios sienos išpuoštos tinko reljefais. Tai devynio figūros (protėvių arba majų mitologijos personažų – Nakties valdovų). Pakalio Didžiojo sarkofago šonai dekoruoti negiliais reljefais. Jį dengia didžiulė Filiograniškai išraižyta plokštė. Plokštė išmarginta bene žinomiausiais ir gerai ištirtais majų reljefais – daugybė amžinąjį mirties ir atgimimo ciklą valzduojančių figūrėlių sup karalių o mirties akimirką. Karalius vaizduojamas su dieviškais atributais, simbolizuojančiais žengimo į nebūtį (o iš jos į pomirtinį pasaulį) akimirką. Iš jo pilvo auga kosminis kryžiaus pavidalo medis.
-Kripta įrengta po piramidės pagrindu, pačiame centre. Atrastas sarkofagas tapo abejonių nekeliančiu įrodymu, jog pastatas išdygo dėl dviejų priežaščių - reikėjo ne tik talpinti patį sarkofagą, bet ir įkūnyti valdovo asmenybę.
+Kripta įrengta po piramidės pagrindu, pačiame centre. Atrastas sarkofagas tapo abejonių nekeliančiu įrodymu, jog pastatas išdygo dėl dviejų priežaščių – reikėjo ne tik talpinti patį sarkofagą, bet ir įkūnyti valdovo asmenybę.
 == Žinomi valdovai ==
-[[Vaizdas:ChanBahlumCatherwood.jpg|thumb|right|210px|[[K'inich Kan B'alam II]] ("Chan Bahlam II").]]
+[[Vaizdas:ChanBahlumCatherwood.jpg|thumb|right|210px|[[K'inich Kan B'alam II]] („Chan Bahlam II“).]]
 Vardų reikšmės rašomos kabutėse.
-* [[K'uk B'alam I]] 431 -  435
+* [[K'uk B'alam I]] 431 – 435
-* [[Casper]] (tikrasis vardas nežinomas, "11 Kiškis") 435 - 487
+* [[Casper]] (tikrasis vardas nežinomas, „11 Kiškis“) 435–487
-* [[B'utz Aj Sak Chiik]] 487 - 501
+* [[B'utz Aj Sak Chiik]] 487–501
-* [[Ahkal Mo' Naab' I]] 501 - 524
+* [[Ahkal Mo' Naab' I]] 501–524
-* [[K'an Joy Chitam I]] 529 - 565
+* [[K'an Joy Chitam I]] 529–565
-* [[Ahkal Mo' Naab' II]] 565 - 570
+* [[Ahkal Mo' Naab' II]] 565–570
-* [[Kan B'alam I]] 572 - 583
+* [[Kan B'alam I]] 572–583
-* [[Yohl Ik'nal]] (moteris)  583-604
+* [[Yohl Ik'nal]] (moteris) 583–604
-* [[Aj Ne' Yohl Mat]] 605-612
+* [[Aj Ne' Yohl Mat]] 605–612
 * [[Pacal I]] 612
-* [[Sak K'uk']] (moteris) 612-615
+* [[Sak K'uk']] (moteris) 612–615
-* [[K'inich Janaab' Pakal]] (kitaip "Pakalis Didysis")  615-683
+* [[K'inich Janaab' Pakal]] (kitaip „Pakalis Didysis“) 615–683
-* [[K'inich Kan B'alam II]] 683-702
+* [[K'inich Kan B'alam II]] 683–702
-* [[K'inich K'an Joy Chitam II]] 702-711 d. 722?
+* [[K'inich K'an Joy Chitam II]] 702–711 d. 722?
 * Xoc (regentas) 711?-c. 722
-* [[K'inich Ahkal Mo' Naab' III]] ("Chaacal III") 722 - 729
+* [[K'inich Ahkal Mo' Naab' III]] („Chaacal III“) 722–729
-* K'inich Janaab' Pakal (kitaip "Pakalis III") c. 742
+* K’inich Janaab' Pakal (kitaip „Pakalis III“) c. 742
-* K'inich K'uk B'alam II 765 - ?
+* K’inich K’uk B’alam II 765 – ?
-* Wak Kimi Janhb' Pakal (kitaip "Pakalis IV") 799-?
+* Wak Kimi Janhb' Pakal (kitaip „Pakalis IV“) 799-?
 {{Majų miestai}}