Niurnbergas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
5 588 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Perkeliamos 85 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q2090.)
|įkurtas =
|vadovotitulas = Meras |vadovas = Ulrich Maly
|gyventojumetai = 20092011 |gyventoju = 72341510602
|plotas = 186.38
|altitudė =
 
'''Niurnbergas''' – miestas pietų [[Vokietija|Vokietijoje]], antras pagal dydį [[Bavarija|Bavarijos]] žemėje (po [[Miunchenas|Miuncheno]]). Kartu su [[Fiurtas|Fiurtu]], [[Erlangenas|Erlangenu]] ir [[Švabachas|Švabachu]] miestai sudaro ekonominį ir kultūrinį šiaurės [[Bavarija|Bavarijos]] centrą.
 
[[Vaizdas:Nuremberg cathedral ofourlady.jpg|thumb|center|Niurnbergo katedra]]
 
==Istorija==
[[Vaizdas:Nuremberg cathedral ofourlady.jpg|thumb|center200px|left|Niurnbergo katedra]]
[[Vaizdas:Nuremberg chronicles - Nuremberga.png|thumb|200px|left|Niurnbergas [[1493]] m.]]
[[Vaizdas:Nuernberg Burg Panorama PtGUI.jpg|thumb|200px|left|Niurnbergo pilis]]
Miestas įkurtas XI a., o pirmąkart paminėtas [[1050]] m., fėl imperatoriškosios pilies tarp rytų frankų ir Bavarijos Nordgau markos.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung">[http://www.historisches-lexikon-bayerns.de/artikel/artikel_45427 Nürnberg, Reichsstadt: Politische und soziale Entwicklung] (Political and Social Development of the Imperial City of Nuremberg), ''[[:de:Historisches Lexikon Bayerns|Historisches Lexikon Bayerns]]''</ref> [[1050]]-[[1571]] m. miestas išsiplėtė, nes buvo prekybinių kelių sankryžoje. [[Konradas III (Vokietija)|Konradas III]] įkūrė Niurnbergo burgrafystę. Pirmieji grafai buvo iš austrų Raabų giminės, kuri išnyko [[1190]] m. Titulą paveldėjo paskutinio grafo žentas iš [[Hohencolernai|Hohencolernų giminės]]. Tarp XII a. pabaigos ir tarpuvaldžio ([[1254]]–[[1273]] m.) burgafų valdžia nusilpo, nes imperatoriškieji Hohencolernai perkėlė nekarinę valdžią kaštelionui, o miesto administravimą imperatoriškajam merui nuo [[1173]]/[[1174]] m.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/><ref name="Cath:Nuremberg">[http://www.newadvent.org/cathen/11168a.htm Catholic Encyclopedia. New York: Robert Appleton Company. 1913.]</ref> XIV a. pabaigoje - XV a. pradžioje kaštelionas gavo dar daugiau valdžios ir burgafas atvirai su juo susipyko, įtakodamas miesto istoriją.<ref name="Cath:Nuremberg"/>
 
Niurnbergas buvo neoficiali [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] sostine, nes Niurnbergo pilyje rinkosi Reichstagas, ten gyveno imperatorius. Imperijai svarbūs Niurnbergo parlamentai pritraukė į miestą pirklius. [[1219]] m. imperatorius [[Frydrichas II (Šventoji Romos imperija)|Frydrichas II]] suteikė Niurnbergui miesto teises, tiesioginį pavaldumą imperatoriui ir privilegiją kalti monetas. Niurnbergo valdymas beveik visai išslydo iš burgrafų rankų.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/><ref name="Cath:Nuremberg"/> Niurbergas su [[Augsburgas|Augsburgu]] tapo svarbiais prekybos centraisa tarp Šiaurės Vokietijos ir Italijos.
 
[[1298]] m. Niurnbergo žydai buvo apkaltinti komunijos išniekinimu, 698 buvo nužudyti per pagromą. [[1349]] m. vyl vyko pagromas,<ref>"[http://www.jewishencyclopedia.com/view.jsp?artid=1114&letter=B Black Death]". JewishEncyclopedia.com</ref> žydai buvo deginami prie stulpų ar išvaromi, o jų kvartalo vietoje pastatyta turgaus aikštė.<ref>''Cities and People: A Social and Architectural History'', Mark Girouard, Yale University Press, 1985, p.69</ref>
 
Maras siaubė miestą [[1405]], [[1435]], [[1437]], [[1482]], [[1494]], [[1520]] ir [[1534]] m.<ref>Jerry Stannard, Katherine E. Stannard, Richard Kay (1999). ''Herbs and herbalism in the Middle Ages and Renaissance.'' University of Michigan Press. ISBN 0-86078-774-5</ref>
 
XIV a. Niurnbergas tapo vienu iš trijų svarbiausių imperijos miestų, nes [[Karolis IV Liuksemburgietis|Karolio IV]] auksinė bulė [[1356]] m. reikalavo, kad naujai išrinktas Vokietijos karalius pirmą parlamentą sušauktų Niurnberge.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/> Karolis IV rėmė Mūsų Mergelės bažnyčios statybą [[1352]]-[[1362]] m. Čia melsdavosi imperatoriaus dvariškiai. Ryšiai tarp miesto ir imperatoriaus sustiprėjo, kai [[Zigmantas Liuksemburgietis]] [[1423]] m. nusprendė imperatoriaus regalijas laikyti Niurnberge. Jos ten buvo iki [[1796]] m., kai dėl besiartinančių prancūzų buvo perkeltos į [[Rėgensburgas|Rėgensburgą]], o vėliau [[Viena|Vieną]].<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/>
 
[[1349]] m. gildijos nesėkmingai sukilo prieš patricijus, jos buvo uždraustos. Oligarchija liko valdžioje, nors Niurnbergas buvo laisvas miestas.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/><ref name="Cath:Nuremberg"/> Karolis IV suteikė teisę miestui nepriklausomai sudarinėti sąjungas, tad Niurnbergas buvo tam pačiam lygyje su imperijos princais. Dažnos kovos su burgrafais miestui didelės žalos nedarė. Kai pilis sudegė [[1420]] m., ją nupirko miestas [[1427]] m. Per kitus pirkimus miesto teritorija išaugo. [[Husitų karai]], maras ir Pirmasis burgrafų karas sumažino miesto gyventojų skaičių XV a. vidury. Po sėkmingo Landshuto įpėdinystės karo miesto plotas išaugo iki 64,7 km2 ir jis tapo vienu didžiausių laisvų miestų imperiojoje.<ref name="Cath:Nuremberg"/>
 
XV-XVI a. Niurnbergas tapo Vokietijos renesanso centru. [[1525]] m. mieste išplito [[reformacija]], o [[1532]] m. buvo pasirašyta Niurnbergo taika, kuria liuteronams buvo suteikta nuolaidų. Per [[1552]] m. revoliuciją prieš [[Imperatorius Karolis V|Karolį V]] miestas bandė nusipirkti neutralumą, bet buvo užpultas be karo paskelbimo ir turėjo pasirašyti nepalankią taikos sutartį. Pagal [[Augsburgo taika|Augsburgo taiką]], imperatorius patvirtino liuteronų nuosavybę, nepriklausomybę nuo Bambergo vyskupo, o vienuolynų sekuliarizacija buvo patvirtinta.<ref name="Cath:Nuremberg"/>
 
Sumažėjusi prekyba XVI a. pradžioje, sustabarėjusi socialinė ir teisinė sistema lėmė miesto nuosmūkį. Karai tarp imperatoriaus, švedų ir Katalikų lygos, jų išlaidos per pus sumažino miesto gyventojų skaičių.<ref name="Cath:Nuremberg"/> [[1632]] m. [[Gustavas II Adolfas|Gustavo II Adolfo]] užimtą Niurnbergą apgulė imperatoriaus generolas Albrecht von Wallenstein. Po to miesto svarba smuko iki XIX a. vidurio, kai jis atgimė kaip pramonės centras.
 
[[1945]]–[[1946]] m. mieste vyko [[Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas]].
* {{Flagicon|China}} [[Šendženas]], [[Kinijos Liaudies Respublika]] nuo [[1997]]
* {{Flagicon|Greece}} [[Kavala]], [[Graikija]] nuo [[1998]]
 
 
== Nuorodos ==
* [http://www.nuernberg.de Oficialus miesto puslapis]
* [http://www.niurnbergas.de Niurnbergo lietuvių bendruomenė]
* [http://www.niurnbergo-lietuviai.de Oficialus Niurnbergo lietuviu bendruomenes puslapis]
== Išnašos ==
 
{{reflist}}
[[Kategorija:Niurnbergas| ]]
[[Kategorija:Laisvieji imperijos miestai]]
3 308

pakeitimai

Naršymo meniu